„Pranašysčių kompendiumas“ (Compendium revelationum) yra vienas žymiausių Girolamo Savonarolos tekstų, išleistas 1495 m. Florencijoje. Tai veikalas, kuriame dominikonas, pamokslininkas ir politinis reformatorius Savonarola surinko savo regėjimus, pranašystes ir jų aiškinimus. Knyga greitai paplito po Europą ir tapo vienu iš labiausiai žinomų jo raštų, nes buvo suvokiama kaip liudijimas, kad jo skelbiami įspėjimai ir vizijos jau … [Skaityti toliau…]
„Augsburgo išpažinimas“ (Confessio Augustana) – Reformacijos dokumentas, parengtas Philipo Melanchthono (Filipas Melanchtonas) ir 1530 m. pristatytas imperatoriui Karoliui V per Reichstago susirinkimą Augsburge. Tai aiškus, santūrus ir teologiškai nuoseklus liuteroniškosios tradicijos tikėjimo išdėstymas, kuriuo siekta parodyti, kad naujoji reformuota teologija nėra naujovė, bet grįžimas prie apaštalinės ir patristinės krikščionybės. Tekstas prasideda išsamia įžanga imperatoriui, kurioje … [Skaityti toliau…]
Adhortacija Vita Consecrata yra vienas svarbiausių Bažnyčios dokumentų apie pašvęstąjį gyvenimą. Tai posinodinis apaštališkasis paraginimas, kurį 1996 m. kovo 25 d. paskelbė šventasis popiežius Jonas Paulius II po sinodo, skirto vienuoliniam ir kitokiam pašvęstajam gyvenimui. Žodis „adhortacija“ kilęs iš lotynų adhortatio, reiškiančio „paskatinimą, paraginimą“. Lietuviškai dažnai sakoma „apaštališkasis paraginimas“, o originaliame tekste vartojamas pavadinimas italų … [Skaityti toliau…]
Krikščionybės istorijoje Dievas dažniausiai vaizduojamas kaip Tėvas, transcendentiška ir vyriška figūra, tačiau tam tikrose teologinėse ir mistinėse tradicijose iškyla intriguojanti idėja – Dievas turi „moterišką dievybės pusę“, dažnai siejamą su Sofija (gr. Sophia – „Išmintis“). Sofija kartais laikoma dieviškąja moteriškąja esybe, Dievo aspektu ar net atskira būtybe, įkūnijančia išmintį, kūrybą ir motinišką globą. Bet ar … [Skaityti toliau…]
Armstrongizmas – taip vadinami Herberto W. Armstrongo sukurti religiniai mokymai, kurie XX amžiaus viduryje tapo Pasaulinės Dievo Bažnyčios (Worldwide Church of God) pagrindu. Žodis dažnai skamba kaip kritika, nes šalininkai mieliau vadina save Dievo Bažnyčios nariais, o ne kieno nors pasekėjais. Armstrongas tvirtino, kad jo atradimai – tiesioginis Dievo apreiškimas per Biblijos studijas, grąžinantis „tikrąjį … [Skaityti toliau…]
1899 metais Londono leidėjas Davidas Nuttas išleido neilgą, tačiau Vakarų ezoterikos istoriją negrįžtamai pakeitusią knygą. Jos autorius, amerikiečių folkloristas Šarlis Godfris Lelandas (Charles Godfrey Leland), leidiniui suteikė pilną pavadinimą Aradia, or the Gospel of the Witches (lietuviškai verčiama kaip „Aradija, arba Raganų evangelija“). Šis tekstas, sujungęs senovės romėnų mitus apie deivę Dianą su XIX amžiaus … [Skaityti toliau…]
Vardan Dievo Tėvo, ir Sūnaus, ir Šventosios Dvasios. Amen. Šie žodžiai ir kartu su jais atliekamas rankos judesys – žegnojimasis – yra vienas seniausių ir labiausiai atpažįstamų krikščioniškojo pasaulio simbolių. Tai glaustas tikėjimo išpažinimas, kuriame telpa visa krikščionybės esmė: Šventosios Trejybės slėpinys ir Kristaus atliktas atpirkimo darbas ant kryžiaus. Žegnojimasis atliekamas dešine ranka, ja brėžiant … [Skaityti toliau…]
Sekminės, dar vadinamos Šventosios Dvasios atsiuntimo švente, yra viena svarbiausių krikščionių švenčių, švenčiama septintą sekmadienį arba penkiasdešimtą dieną po Velykų. Ši šventė simbolizuoja Šventosios Dvasios nusileidimą ant apaštalų ir Bažnyčios gimimą. Ji yra tiesioginis Kristaus pažado, kad po Jo prisikėlimo ir žengimo į dangų bus atsiųsta Dvasia, išsipildymas. Sekminių įvykis yra aprašytas Apaštalų darbų knygoje. … [Skaityti toliau…]
Enciklika – tai popiežiaus rašytas laiškas, dažniausiai skirtas visiems Katalikų Bažnyčios vyskupams, bet neretai ir platesnei auditorijai – tikintiesiems ar net visai žmonijai. Enciklikose popiežius aptaria svarbias religines, moralines, socialines ar politines temas. Tai viena iš aukščiausių Bažnyčios mokymo formų, nors formaliai neprilygsta dogmai. Terminas kilęs iš graikų „enkýklios epistolē“ – „apvalus laiškas“, t. y. … [Skaityti toliau…]
Garbė Dievui Tėvui,ir Sūnui,ir Šventajai Dvasiai. Kaip buvo pradžioje,dabar ir visados,ir per amžius. Amen. Malda vadinama „Garbės Dievui“ (lotyniškai „Gloria Patri“) ir yra trinitarinė malda, skirta Dievo Trejybei – Tėvui, Sūnui ir Šventajai Dvasiai. Ji dažnai naudojama krikščioniškoje liturgijoje, ypač Rožinio ir valandų liturgijos metu, ir išreiškia Dievo šlovinimą. „Garbė Dievui Tėvui, ir Sūnui, ir … [Skaityti toliau…]
Tikiu Dievą Tėvą visagalį,dangaus ir žemės Sutvėrėją;ir Jėzų Kristų,vienatinį jo Sūnų, mūsų Viešpatį,kuris prasidėjo iš Šventosios Dvasios,gimė iš Mergelės Marijos,kentėjo prie Poncijaus Piloto,buvo prikaltas prie kryžiaus,numiręs ir palaidotas;nužengė į pragarus;trečiąją dieną kėlėsi iš numirusių,įžengė į dangų;sėdi visagalio Dievo Tėvo dešinėje,iš ten ateis gyvųjų ir mirusiųjų teisti. Tikiu Šventąją Dvasią,šventąją visuotinę Bažnyčią,šventųjų bendravimą,nuodėmių atleidimą,kūno iš numirusių … [Skaityti toliau…]
Romos inkvizicijos procesas Giordanas Brunas (1548–1600), italų filosofas, teologas, matematikas ir astronomas, yra viena iš labiausiai žinomų Renesanso epochos figūrų, kurios gyvenimas baigėsi tragiškai – jis buvo sudegintas ant laužo kaip eretikas. Jo pasmerkimas Romos inkvizicijos proceso metu 1600 m. atspindi XVI a. pabaigos Bažnyčios ir mokslo konfliktą, taip pat griežtą Katalikų Bažnyčios poziciją prieš … [Skaityti toliau…]