Kai galvojame apie dievus, dažnai įsivaizduojame audringas Graikų ar Romėnų dievų dramas – Dzeuso meilės nuotykius, Heros kerštą ar Afroditės aistras. Tačiau ne visos religijos dievus vaizduoja kaip šeimos žmones, apsuptus žmonų, meilužių ir vaikų. Kai kuriose tradicijose dievai yra viengungiai – vieniši, nepriklausomi, neturintys nei sutuoktinio, nei palikuonių. Kodėl taip yra? Ar šie dievai … [Skaityti toliau…]
Prieš daugiau nei 3300 metų, apie 1300 m. pr. Kr., Mozė, didysis izraelitų vadovas, vedė savo tautą iš Egipto vergovės ir bendravo su Dievu, gavęs Dešimt įsakymų Sinajaus kalne. Tuo metu Jėzus Kristus, pagal krikščionybės mokymą, jau egzistavo kaip amžinas Dievo Žodis danguje, šalia Dievo Tėvo, dalyvaudamas visuose dieviškuose planuose, įskaitant Mozės laikus. Todėl, kai … [Skaityti toliau…]
Senovės Egipto religinių idėjų ir pomirtinio gyvenimo sampratos studija „Egiptiečių idėjos apie pomirtinį gyvenimą“ (angl. Egyptian Ideas of the Future Life) yra vienas žinomiausių sero E. A. Voliso Badžo (E. A. Wallis Budge) darbų. Autorius, ilgametis Britų muziejaus Egipto ir Asirijos senienų saugotojas, šioje knygoje siekė plačiajai visuomenei suprantama forma išdėstyti esmines senovės egiptiečių tikėjimo … [Skaityti toliau…]
Kai užsimerki ir bandai įsivaizduoti Dievą, ką matai? Daugeliui prieš akis iškyla paveikslas, tarsi nukopijuotas iš senos freskos ar vitražo: rūstus, bet išmintingas senis, ilga balta barzda, žvelgiantis iš dangaus. Kodėl būtent toks? Kodėl ne jaunas karys, ne liepsnojanti šviesa, o būtent barzdotas patriarchas, laikantis pasaulio tvarką savo rankose? Šis vaizdinys – ne tik meno … [Skaityti toliau…]
Mirštančio kūrinio rauda (angl. The Lamentation of the Dying Creature) yra anoniminis XV a. pabaigos – XVI a. pradžios anglų religinis traktatas, priklausantis Ars moriendi (meno mirti) literatūros tradicijai. Šis kūrinys išsiskiria dramatiška struktūra ir personifikuotais dialogais, kuriais siekiama parengti krikščionį neišvengiamai mirčiai ir Dievo teismui. Tekstas parašytas kaip sielos ir kūno akistata su savo … [Skaityti toliau…]
Vizigotų teisynas, istorijoje žinomas daugybe pavadinimų – Forum Iudicum, Liber Iudiciorum, Lex Visigothorum arba tiesiog Vizigotų kodeksas – yra vienas svarbiausių ir įtakingiausių teisinių paminklų Vakarų Europoje po Romos imperijos žlugimo. VII a. viduryje (apie 654 m.) karaliaus Rekesvinto paskelbtas dokumentas ne tik apibrėžė gyvenimą Pirėnų pusiasalyje, bet ir tapo tiltu tarp antikinės Romos teisės … [Skaityti toliau…]
Sielos kelionė į Dievą (lot. Itinerarium Mentis in Deum, kartais verčiama ir kaip „Proto kelionė į Dievą“) yra vienas svarbiausių viduramžių krikščioniškosios mistikos ir filosofijos veikalų, kurį 1259 metais parašė pranciškonų teologas, Bažnyčios mokytojas Šventasis Bonaventūra. Šis traktatas gimė autoriaus dvasinio susikaupimo metu Alvernos kalne, toje pačioje vietoje, kur Šventasis Pranciškus Asyžietis gavo stigmas. Bonaventūra … [Skaityti toliau…]
Kapadokijos Tėvai – šventasis Bazilijus Didysis (329–379 m.), šventasis Grigalius Nazianzietis (329–390 m.) ir šventasis Grigalius Nysietis (335–394 m.) – yra vieni svarbiausių IV a. krikščionių teologų, padėjusių pagrindą Trejybės doktrinai ir kovojusių su to meto erezijomis, tokiomis kaip arijonizmas ir pneumatomachų mokymas. Jų raštai, parašyti graikų kalba, pasižymi giliu teologiniu įžvalgumu, filosofiniu tikslumu ir … [Skaityti toliau…]
Šventasis Niklausas iš Fliue (Niklaus von Flüe), dar vadinamas Broliu Klausu (Bruder Klaus), yra svarbiausias Šveicarijos šventasis, taikdarys ir mistikas, gyvenęs penkioliktajame amžiuje. Jis gimė 1417 metais Obvaldeno (Obwalden) kantone, pasiturinčių valstiečių šeimoje. Prieš pasirinkdamas atsiskyrėlio kelią, Niklausas gyveno aktyvų visuomeninį gyvenimą: buvo sėkmingas ūkininkas, narsus kareivis, ėjęs karininko pareigas, ir gerbiamas teisėjas bei tarybos … [Skaityti toliau…]
Veikalas „Dievystės elementai“ (Στοιχείωσις θεολογική, lot. Elementa Theologica) – kartais verčiamas ir kaip „Teologijos pradmenys“, nes graikiškas žodis stoicheion reiškia ir elementą, ir pradmenį – yra vienas svarbiausių vėlyvosios antikos filosofijos paminklų, kurį parašė neoplatonikas Proklas (Proclus Lycius, V a.). Tai nėra paprastas apmąstymų rinkinys, o sistemingas, griežtas ir beveik matematinis metafizikos vadovėlis, sukurtas naudojant … [Skaityti toliau…]
Traktatas „Apie dieviškuosius vardus“ (De Divinis Nominibus arba Περὶ θείων ὀνομάτων) yra sistemiškiausias ir apimtimi didžiausias Pseudo-Dionisijaus Areopagito (Pseudo-Dionysius Areopagita) veikalas. Jei kituose savo darbuose autorius kviečia į tylą ir neigimą, tai čia jis gilinasi į teigiamąją arba katafatinę teologiją (theologia kataphatica). Parašytas maždaug V a. pabaigoje ar VI a. pradžioje, šis kūrinys bando atsakyti … [Skaityti toliau…]
Dantės Aligjerio (Dante Alighieri) kūrinys „Naujas gyvenimas“ (La Vita Nuova) yra ankstyvoji autoriaus literatūrinė apraiška ir viena reikšmingiausių viduramžių meilės lyrikos knygų, padėjusi pamatus visai Vakarų Europos psichologinei autobiografijai. Parašytas maždaug tarp 1292 ir 1294 metų, šis kūrinys žymi lūžį poeto gyvenime ir kūryboje, kai asmeninis sielvartas dėl mylimosios mirties transformuojasi į dvasinį nušvitimą. Ši … [Skaityti toliau…]