Mirtis ateina ir neklausia, pasiima patį brangiausią – gyvenimą
Mirtis ateina ir neklausia, pasiima patį brangiausią – gyvenimą.
Mirtis ateina ir neklausia, pasiima patį brangiausią – gyvenimą.
Tavo namai – žemelė juoda, tebūnie lengva ji visada.
Lai būna Jums lengva gimtosios žemelės smiltis.
Su skausmu ir liūdesiu palydime Tave.
Tavo mirtis skausmu mūsų širdis pripildė.
Mums ašaros vilgo veidą, kai į paskutinį kelią išlydim.
Labai užjaučiame Tave netekties valandą. Nors, atrodo, žinom išėjimo neišvengiamybę, Bet tai visada užklumpa skaudžiai, netikėtai, O žodis “niekada” vis žeidžia tolstant praradimui.
Jei meilė ir ašaros prikelti galėtų, Tu šiandien būtum su mumis.
Su liūdesiu palydime į paskutinę kelionę.
Ilsėkis žemėje, kurią Tu taip mylėjai.