Karveliškių kapinės
Karveliškių kapinės Vienos didžiausių kapinių Lietuvoje. Laidojami mirę Vilniaus miesto gyventojai.
Vilniaus Saulės kapinės
Saulės kapinės, kitaip Šv. Petro ir Povilo bažnyčios kapinės yra Vilniuje, Antakalnio mikrorajone, palei Saulės ir M. K. Paco gatves. Saulės kapinių pavadinimu žinomos tik nuo 1945 metų, taip pavadintos pagal greta esančią gatvę. Dokumentų, kuriuose būtų užregistruota bažnyčios kapinių įsteigimo data, nėra. 1828 m. jos jau minimos kaip parapinės. Tuo metu jų plotas buvo … [Skaityti toliau…]
Vilniaus Rasų kapinės
Rasų kapinės yra Vilniaus pietrytinėje dalyje, Rasų mikrorajone; Rasų−Ribiškių kalvyne. Tai vienos seniausių ir svarbiausių kapinių Lietuvoje. Rasų kapinės yra dvejos: Senosios Rasos, įsteigtos 1796 metais (apie 1820 metus aptvertos mūro siena); jų viduryje pastatyta neogotikinė koplyčia (1841−1850 m.) su varpine (1888 m.), ir Naujosios Rasos (įkurtos po I pasaulinio karo už slėnio).
Vilniaus Bernardinų kapinės
Įsteigtos Bernardinų vienuolyno Šv. Martyno vokiečių Romos katalikų kongregacijos prašymu 1810 m. Vilniaus dūmai paskyrus 2,6 ha sklypą. XIX a. pradžioje Vilniuje, kaip ir kituose Europos miestuose kapinės buvo uždaromos ir atidaromos už miesto. Reikėjo uždaryti ir senąsias bernardinų kapines, veikusias XV–XVIII a. tarp bernardinų bažnyčių: Šv. Pranciškaus bažnyčios, Šv. Onos bažnyčios ir Šv. Arkangelo … [Skaityti toliau…]
Vilniaus Antakalnio kapinės
Antakalnio kapinės (anksčiau – Karių kapinės) – 1809 m. įkurtos Antakalnio rajone Vilniuje. Iš pradžių būta keturių atskirų kapinių. Tai buvo skirtingi plotai, kuriuose ilsėjosi pasauliečiai, kariai, našlaičiai ir Pirmojo pasaulinio karo dalyviai. Vėliau susiformavo vientisos kapinės. Čia palaidoti įvairių tautybių Antrojo pasaulinio karo kariai, Sausio 13-osios bei Medininkų tragedijos aukos, menininkai, politikai ir kiti … [Skaityti toliau…]
Vilniaus Katedra
Vilniaus Šv. vyskupo Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika, dažnai vadinama tiesiog Vilniaus katedra, yra ne tik Lietuvos katalikų dvasinis centras, bet ir vienas svarbiausių šalies istorijos, kultūros ir architektūros paminklų. Stovėdama Vilniaus senamiestyje, pilių teritorijoje, ji yra Vilniaus arkivyskupijos ir dekanato širdis. Katedroje įrengta įspūdinga Šv. Kazimiero koplyčia, o šalia stūkso 57 metrų aukščio … [Skaityti toliau…]
Vilniaus Šventos Onos bažnyčia
Pirmoji Šv. Onos bažnyčia minima 1390 m. Ji stovėjo Gedimino (Pilies) kalno šiaurinėje pašlaitėje ir priklausė pranciškonams. Bažnyčia XIX a. (Zygmunt Vogel (1764-1826)). Žygimanto Augusto nurodymu ji 1551 m. nugriauta, toje vietoje pastatyta Šv. Onos ir Barboros vienanavė bažnyčia. Manoma, kad jos architektas Džiovanis Činis. Bažnyčia buvo renesansinė. Po Žygimanto Augusto mirties neužbaigta, 1655 m. … [Skaityti toliau…]
Naujosios Vilnios Šv. Kazimiero bažnyčia
Rokantiškėse (manoma, kad Vilnios kairiajame krante, prie pilies) iki 1542 m. pastatyta bažnyčia. 1588 m. jai paskirti 9 kaimai. 1621 m. bažnyčios valdos paimtos, liturginiai reikmenys perduoti Vilniaus Antakalnio bažnyčiai. 1903 m. į Naujosios Vilnios psichoneurologinės ligoninės koplyčią paskirtas kunigas. Į čia vykstančias pamaldas galėjo ateiti apylinkių gyventojai. Vilniaus generalgubernatorius 1906 m. leido statyti bažnyčią … [Skaityti toliau…]
Pavoverės Šv. Kazimiero bažnyčia
Pavoverės dvaro savininkai Sorokos 1775 m. pastatė medinę bažnyčią. 1781 m. minima parapinė mokykla. 1851 m. bažnyčia atnaujinta, pastatyta varpinė. Klebonas Bronislovas Jaura 1967 m. bažnyčią išdažė.
Šilėnų Švč. Mergelės Marijos bažnyčia
Šilėnai iki 1500 m. paskirti Vilniaus kapitulai. 1725 m. pastatyta medinė bažnyčia. 1765 m. Šilėnų altarijai paskirta turto. 1855 ir 1962 m. bažnyčia atnaujinta. 1922 m. įkurta parapija. Garsėja Švč. Trejybės ir Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų atlaidais.