Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčia

Vilniaus Švč. Trejybės bažnyčia (arba Trinapolio bažnyčia) yra Vilniuje, dešiniajame Neries krante, prie Cedrono (Baltupio) žiočių. Neparapijinė, skirta rekolekcijų namų ir jų dalyvių reikmėms. Trinapolio rekolekcijų namai įsikūrę Verkių regioniniame parke, Verkių kalvarijų parko pietuose. Namus prižiūri Kristaus Karaliaus kongregacijos seserys.

Pilviškių Švč. Trejybės bažnyčia

Pirmoji bažnyčia pastatyta iki 1685 m. Apie 1756 m. perstatyta. 1758 m. įkurta parapija. 1759 m. paskirti sklypai bažnyčiai, kapinėms, vargonininkui, bažnyčios tarnams. 1777 m. minima parapinė mokykla. Klebonas Tomas Dabrila (1818–1869) 1863 m. apkaltintas valdžiai nepalankaus pamokslo sakymu ir nuteistas kalėti. Klebonas Motiejus Oleka su parapijiečiais 1872–1874 m. bažnyčią padidino, pristatė Šonines koplyčias. Bažnyčią … [Skaityti toliau…]

Varėnos Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

1897 m. statyta cerkvė 1919 m. pertvarkyta į bažnyčią, 1920 m. pašventinta. Pamaldas mėginta laikyti tik lenkų kalba. Lietuviams reikalaujant gimtosios kalbos, kildavo riaušės. 1924 m. pradžioje pamaldų visai nebūdavo. 1929 m. įkurta parapija. 1933 m. bažnyčia perstatyta, padidinta. 1936 m. uždaryti Šv. Kazimiero draugijos skyriai ir skaityklos. Klebono Kazimiero Gailiaus rūpesčiu 1967 m. bažnyčia … [Skaityti toliau…]

Kabelių Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia

Vilniaus generalgubernatorius 1909 m. leido į Kabelius pervežti senąją Ratnyčios (Šv. apaštalo Baltramiejaus) bažnyčią. Ji pastatyta 1911 m., o 1916 m. padidinta. 1921 m. įkurta parapija. Nuo 1919 m. klebonavęs Pranciškus Čaglys ugdė parapijiečių pamaldumą, stiprino lietuvybę, ragino šviestis. Lenkijos valdžios persekiotas, baustas.

Rūdiškių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

Valdžia 1908 m. leido Rūdiškėse statyti bažnyčią, Trakų parapijos filiją. 1909 m. į Rūdiškes paskirtas kunigas A. Žemaitis gyvenamajame name įrengė altorių ir pradėjo laikyti pamaldas. 1913 m. įsikūrė „Ryto“ draugijos skyrius. 1921 m. įkurta parapija. Kunigas J. Jurkevičius su parapijiečiais 1925–1932 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. Ji 1980 m. remontuota.

Laukžemės Šv. apaštalo Andriejaus bažnyčia

Laukžemėje 1636 m. minima koplyčia. 1715 m. vizitacijų aktuose nurodyta sena mūrinė bažnyčia, statyta 1645 m. Andriaus Radziminskio. Karolis Mirbachas 1754 m. pastatė naują medinę bažnyčią, išlaikė kunigą. 1793 m. įkurta parapija. 1850 m. pastatyta dabartinė medinė bažnyčia. Ją 1857 m. konsekravo vyskupas Motiejus Valančius. Greta bažnyčios 1864 m. pastatyta varpinė (XX a. perstatyta).

Pakražančio Švč. Mergelės Marijos bažnyčia

Pakražančio dvaro savininkai Bonaventūras ir Marijona Kiaunarskiai 1764 m. pastatė medinę bažnyčią. 1879 m. sudegė. Vidaus reikalų ministerija 1880 m. leido statyti naują akmenų mūro. 1891 m. žaibas uždegė bažnyčią. Ji 1894 m. suremontuota. 1921 m. įkurta parapija.

Gedžiūnėlių Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčia

Gedžiūnėliuose 1921 m. pastatyta koplyčia. Arkivyskupas Romualdas Jalbžikovskis leido kurti parapiją su sąlyga, jeigu pamaldos bus lenkų kalba. Gyventojai nesutiko. Nuo 1931 m. pamaldos vyksta reguliariai. Kunigo K. Gumbaragio pastangomis 1941 m. įkurta parapija. Po 1966 m. kunigo Jono Karvelio rūpesčiu bažnyčia restauruota ir išdažyta.

Šiaulių Šv. apaštalų Petro ir Povilo cerkvė

I pasaulinio karo metu čia buvo karo ligoninė. Vėliau atkurta parapija. Tačiau į pastatą pretendavo miesto valdžia, norėjusi čia įkurti magistratą. 1929–1933 m. teismuose cerkvės sklypas pripažintas miesto valdžiai, todėl cerkvė per mėnesį turėjo būti pašalinta. Tačiau jau 1935 m. pateiktas prašymas šalies valdžiai dėl naujos cerkvės ir 1936 m. pabaigoje ji buvo pastatyta kapinėse … [Skaityti toliau…]