Induizmas – seniausia pasaulio religija, susiformavusi maždaug 2000 m. pr. Kr. Ši religija neturi vieno įkūrėjo ar pranašo. Tai labai įvairialypė tradicija, tačiau ją jungia Brahmano samprata – nesikeičiantis Absoliutas, pirminė realybė, egzistuojanti anapus kasdienio matomo pasaulio.
Hinduizmas ar induizmas? Abu terminai vartojami lietuvių kalboje: hinduizmas dažnesnis šiuolaikinėje vartosenoje, o induizmas laikomas norminiu lietuvišku variantu. Klaidos nėra, nes abu žodžiai pripažįstami taisyklingais ir vartojami tiek akademiniuose, tiek populiariuose šaltiniuose.
Pagal induizmo mokymą visos gyvos būtybės gyvena ne vieną gyvenimą, o nuolat miršta ir vėl atgimsta – reinkarnuojasi. Šis nesibaigiantis gimimų ir mirčių ciklas vadinamas sansara. Galutinį išsivadavimo tašką pasiekti sunku, tačiau induistai tiki, kad žmogus gali ištrūkti iš šio rato. Ratas yra sansaros simbolis.
Induistai stengiasi gyventi pagal savo dharmą – elgesio ir pareigos kodeksą, apibrėžiantį visą žmogaus gyvenimą. Pareigos priklauso nuo žmogaus padėties visuomenėje, amžiaus ir gyvenimo etapo.
Karma – tai jėga, sukanti gyvenimo ratą. Ji suprantama kaip visų žmogaus veiksmų visuma. Geri darbai padeda atgimti aukštesnėje dvasinėje pakopoje, o blogi – žemesnėje.
Mokša – išsivadavimas iš atgimimų ciklo ir su juo susijusių kančių. Ji pasiekiama tada, kai žmogus išsivaduoja iš nežinojimo ir įgyja tikrosios išminties.
Išminties siekimą trukdo maja – polinkis matyti daiktus ne tokius, kokie jie yra. Tai iliuzija, dėl kurios žmogus virvę gali palaikyti gyvate. Induizmo filosofija moko įžvelgti daikto esmę, o ne paviršių. Tikra yra Atmanas ir Brahmanas, o visa kita – tik iliuzija.
Induizmo dievų yra daug, ir jų garbinimas praktikoje dažnai svarbesnis nei abstrakti Brahmano idėja. Labai svarbios ir deivės – dievų žmonos, kurios suvokiamos kaip kūrybinė, gyvybę teikianti jėga.
Svarbiausi dievai
Atmanas – kiekvieno individo siela, „aš pats“. Manoma, kad Atmanas yra Brahmano dalis arba netgi su juo tapatūs.
Višnu ir Šiva – dievai, atsakingi už pasaulio kūrimą, palaikymą ir naikinimą. Višnus dažniausiai suvokiamas kaip pasaulio sergėtojas, turintis dešimt avatarų (įsikūnijimų). Šiva – naikintojas, bet kartu ir tas, kuris išvaduoja bei leidžia pasauliui atsinaujinti.
Brahma – kūrėjas. Tai abstrakčiausias dievas, ir jis nėra tas pats, kas Brahmanas (absoliuti tikrovė).
Induistų šventieji raštai
Mahabharata – ilgiausia pasaulio poema apie dviejų giminingų valdovų šeimų kovą; garsiausia jos dalis – „Bhagavadgyta“.
Vedos – seniausi šventieji tekstai, kuriuose išliko himnai ir ritualų aprašymai.
Upanišados – filosofiniai mokymai apie Brahmaną, Atmaną ir kelią į mokšą.
Ramajana – epas apie Ramos ir Sitos istoriją, jų ištikimybę, kovas ir moralinius idealus.
Dar vienas unikalus aspektas yra karmos dėsnis. Tai tarsi dvasinė priežasties ir pasekmės taisyklė. Kiekvienas veiksmas, mintis ar ketinimas palieka pėdsaką, kuris nulemia būsimą gyvenimą. Tai skatina žmones elgtis atsakingai, nes niekas nelieka nepastebėta. Induistai taip pat turi daugybę dievybių, tačiau jos suvokiamos kaip vieno Absoliuto skirtingi veidai. Tai tarsi viena saulė, kuri šviečia per skirtingus langus. Kai kurie žmonės garbina Ganešą, dramblio galvą turintį dievą, kuris padeda įveikti kliūtis, kiti kreipiasi į Šivą ar Višnų. Ši religija moko, kad kelias į tiesą yra individualus, todėl kiekvienas gali rasti sau artimiausią būdą bendrauti su dieviškumu. Tai dvasinė kelionė, kurioje svarbiausia yra vidinė ramybė ir supratimas, kad viskas pasaulyje yra tarpusavyje susiję.