Baltų tautos: latviai, lietuviai ir jau išnykusi prūsų.
Pagrindinė baltų religijos idėja – kova už gyvybę kaip gėrį ir grožį su blogio bei mirties jėgomis. Gyvybė kosminė, žmogus čia neskiriamas nuo gamtos. Dievybė įžiūrima visuose kosmoso reiškiniuose, nuo kurių priklausė žmogaus, gyvūnijos, augmenijos ir viso pasaulio gyvybinės jėgos. Baltų pasaulėjauta tarsi padalyta į du polius: vyrišką – dangus, jo reiškiniai, dangaus kūnai, ir moterišką – Žemė, jos augalai, miškai, laukai, kalvos, akmenys, vanduo. Šių polių sąveika stimuliavo gyvybę, ugdė ją, lėmė ritualų ir garbinimų formas. Ryškiausia vyriškojoj prado dievybė buvo Perkūnas – apvaisintojas, kovotojas už gėrį. Žemyna – žemės deivė, Medeina – miškų, Laima – likimo; Lauksargis saugo laukus, Žemėpatis – žemę, namus; Kalvystės dievas Teliavelis, bitininkystės – Bubilas, piemenų – Ganyklis, kanapių bei linų – Vaižgantas, žvejybos – Gardaitis, aludarybos – Ragutis. Mirties ir blogio jėgoms atstovavo velniai, pavojingi numirėliai. Su žemdirbyste susiję tokie baltų demonai kaip kaukai, aitvarai, barstukai.
Populiariausios baltų šventės:
- Rasos (Žolinė);
- Sutinkai – pavasario šventė;
- Pušaičio šventė švenčiama, kai sužydi alyvos;