Frazei „Arbeit macht frei“ („Darbas išlaisvina“) tenka skaudi istorinė našta, nes naciai ją pavertė cinišku simboliu, kuris asocijuojasi su priespauda, apgaule ir mirtimi. Pati frazė atsirado daug anksčiau nei nacių režimas ir turėjo visai kitokį kontekstą bei prasmę. Jos kilmė siejama su XIX amžiaus Vokietijos darbo reformos judėjimais ir liberaliomis idėjomis, kurios siekė pabrėžti darbo … [Skaityti toliau…]
Tiesos gryninimas – tai procesas, kai ieškoma, atskleidžiama ir apvaloma tikėjimo ar gyvenimo tiesa nuo klaidų, netikslumų arba iškraipymų. Šis reiškinys dažnai susijęs su dvasiniu augimu ir tikėjimo gilinimu, kai žmogus arba bendruomenė sąmoningai stengiasi sugrįžti prie esminių ir nekintančių tiesos principų. Tiesos gryninimas nėra vien intelektinis veiksmas – tai ir dvasinės pastangos, kurios apima … [Skaityti toliau…]
Tiesos gryninimas – tai procesas, kai ieškoma, atskleidžiama ir apvaloma tikėjimo ar gyvenimo tiesa nuo klaidų, netikslumų arba iškraipymų. Šis reiškinys dažnai susijęs su dvasiniu augimu ir tikėjimo gilinimu, kai žmogus arba bendruomenė sąmoningai stengiasi sugrįžti prie esminių ir nekintančių tiesos principų. Tiesos gryninimas nėra vien intelektinis veiksmas – tai ir dvasinės pastangos, kurios apima … [Skaityti toliau…]
Herezija – tai nukrypimas nuo tradicinio tikėjimo mokymo arba dogmos, laikomas klaidingu arba ereziniu religinės bendruomenės kontekste. Terminas kilęs iš graikų kalbos žodžio „hairesis“, reiškiančio pasirinkimą arba nuomonę. Krikščioniškoje tradicijoje herezija dažniausiai suprantama kaip sąmoningas atmetimas arba iškraipymas doktrinos, kuri yra laikoma esmine tikėjimo dalimi. Istorijoje herezijos samprata iškilo dar ankstyvojoje Bažnyčios eroje, kai pradėjo … [Skaityti toliau…]
Engrama yra terminas, kilęs iš neuropsichologijos, apibūdinantis smegenyse atsirandantį biologinį pėdsaką arba struktūrinį ir funkcinį pokytį, susijusį su atmintimi ir mokymusi. Tai hipotetinė biologinė “žymė”, kuri susiformuoja, kai žmogus ar gyvūnas įsimena informaciją, patiria emociją arba mokosi. Terminas “engrama” pirmą kartą buvo pavartotas vokiečių biologo Richardo Semon’o XX amžiaus pradžioje. Engrama laikoma atminties pagrindu – … [Skaityti toliau…]
Eretikai yra asmenys ar grupės, kurie nukrypsta nuo tradicinių arba oficialių savo religijos doktrinų ar mokymų. Eretikais paprastai laikomi tie, kurie skleidžia ar laikosi įsitikinimų, prieštaraujančių oficialioms dogmoms, ir dėl to neretai susiduria su religinės bendruomenės pasipriešinimu ar net bausmėmis. Žodis „eretikas“ kilęs iš graikiško „hairetikos“, reiškiančio „pasirinkimas“ arba „nuomonės laikymasis“. Religinėje istorijoje erezijos sąvoka … [Skaityti toliau…]
Dieviškoji tikėjimo logika – tai giluminis krikščioniškosios pasaulėžiūros aspektas, grindžiamas besąlygišku pasitikėjimu Dievu ir Jo valia. Ji reikalauja apversti įprastą žmogaus gyvenimo prioritetų tvarką, siūlydama pirmiausia ieškoti dvasinių dalykų, o ne materialių poreikių patenkinimo. Tai požiūris, kuris iššaukia didelius vidinius pokyčius, kviesdamas žmogų keisti kasdieninius rūpesčius į pasitikėjimą dieviška globa ir išmintimi. Šis mokymas remiasi … [Skaityti toliau…]
Žmogaus sielos svoris – tai metafizinė, ne mokslinė sąvoka, įkvėpė 1907 m. amerikiečių gydytojas Dunkanas Makdouglas (angl. Duncan MacDougall) eksperimento metu. Makdouglas svėrė mirštančių pacientų kūnus prieš ir po mirties, siekdamas išsiaiškinti, ar siela turi masę ir ar jos „išėjimą“ būtų galima fiziškai užfiksuoti. Eksperimento rezultatai, kuriuos daugelis mokslininkų vėliau sukritikavo dėl metodologijos trūkumų, parodė, … [Skaityti toliau…]
Dieviškoji akis – universalus simbolis, naudojamas daugelyje religinių ir dvasinių tradicijų, reiškiantis dieviškąją viską matančią ir viską suprantančią sąmonę. Šis simbolis dažnai vaizduojamas kaip akis, apsupta spinduliuojančios šviesos arba trikampyje, kuris simbolizuoja šventąją Trejybę krikščionybėje. Tai vienas iš galingiausių metafizinių įvaizdžių, atspindinčių aukštesnės jėgos buvimą, stebėjimą ir vedimą. Biblijoje dieviškosios akies idėja susijusi su Dievo … [Skaityti toliau…]
Dieviškoji simfonija – tai terminas, dažnai naudojamas apibūdinti muzikos kūrinius, kurių tematika, struktūra ar emocinis poveikis artimas dvasinei ar transcendentinei patirčiai. Ši frazė paprastai vartojama apibūdinti didingus, įkvėptus, universalias tiesas ir žmogaus dvasinę kelionę perteikiančius kūrinius. Muzikos pasaulyje „dieviškoji simfonija“ gali būti suvokiama ne tik kaip estetinis reiškinys, bet ir kaip metafizinė išraiška, kalbanti apie … [Skaityti toliau…]