Musulmonų religinis kalendorius, šventės

Musulmonų religinis gyvenimas paremtas mėnulio kalendoriumi (Hijra), kuris turi 12 mėnesių po 29 arba 30 dienų. Dėl to šventės kinta kasmet, „slankiodamos“ per metų laikus. Pirmasis metų mėnuo yra Muharram, o paskutinis – Dhu al-Hijjah. Šis kalendorius prasideda nuo svarbaus istorinio įvykio – Pranašo Mahometo persikėlimo iš Mekos į Mediną 622 m. po Kr., kuris … [Skaityti toliau…]

Enciklika Auspicato Concessum

Encikliką „Auspicato concessum“ paskelbė popiežius Leonas XIII 1882 metų rugsėjo 17 dieną (kai kur šaltiniuose nurodoma rugsėjo 8 d., tačiau Vatikano oficiali data – rugsėjo 17-oji). Tai buvo viena iš tų enciklikų, kurios nebuvo skirtos vien abstrakčioms tikėjimo temoms – ji tiesiogiai reagavo į to meto socialinę ir religinę situaciją. Lietuvių spaudoje dažniausiai naudojamas originalus … [Skaityti toliau…]

Bahajų tikėjimo įžadai

Bahajų tikėjime nėra formalių priesaikų ar įžadų, panašių į vienuolių ar dvasininkų įžadus kitose religijose. Tačiau tikėjimo priėmimas pats savaime laikomas sąmoningu asmens pasižadėjimu laikytis Bahá’u’lláh – Bahajų tikėjimo įkūrėjo – mokymų ir gyventi pagal Dievo nustatytus principus. Bahajų bendruomenėje tikėjimo įsipareigojimas yra asmeninis ir grindžiamas laisvu apsisprendimu. Bahajų tikėjimas susiformavo XIX amžiuje, Persijoje, ir … [Skaityti toliau…]

Hudud bausmės

Hudud bausmės – tai šariato teisės dalis, kur net klaida gali kainuoti galūnę ar gyvybę. Už vagystę – rankos amputacija. Už svetimavimą – rykštės arba mirtis. Šios bausmės laikomos ne žmogaus sugalvotu kerštu, o Dievo nustatytais atpildo įstatymais. Pats žodis hudud reiškia „ribos“ – peržengei jas, nėra vietos pasigailėjimui. Ypač griežtai hudud taikoma tokiose kryptyse … [Skaityti toliau…]

Kas yra Akrės apgultis?

Akrės apgultis, žinoma kaip Siege of Acre anglų kalboje, حصار عكا (Ḥiṣār ʿAkkā) arabų kalboje ir Siège de Saint-Jean-d’Acre prancūzų kalboje, vyko 1189 m. rugpjūčio 28 d. – 1191 m. liepos 12 d. Akrės mieste, dabartiniame Izraelyje, per Trečiąjį kryžiaus žygį. Ši ilga ir kruvina apgultis tapo vienu svarbiausių žygio įvykių, kai kryžiuočiai, vadovaujami Ričardo … [Skaityti toliau…]

Ežerai ir jūros Biblijoje

Biblijoje ežerai yra teologiniai simboliai, rodantys chaosą, Dievo galią, išgelbėjimą ir dvasinį perėjimą. Senovės Artimųjų Rytų kultūrose jūra dažnai buvo laikoma chaoso ir grėsmės simboliu, įkūnijančiu nežinomybę ar dievišką teismą, tačiau Dievas ją valdo, kaip matyti Ps 89, 9: „Tu valdai jūros šėlimą; kai jos bangos kyla, Tu jas nutildai.“ Jūros ir ežerai taip pat … [Skaityti toliau…]

Barzdotas Dievas

Kai užsimerki ir bandai įsivaizduoti Dievą, ką matai? Daugeliui prieš akis iškyla paveikslas, tarsi nukopijuotas iš senos freskos ar vitražo: rūstus, bet išmintingas senis, ilga balta barzda, žvelgiantis iš dangaus. Kodėl būtent toks? Kodėl ne jaunas karys, ne liepsnojanti šviesa, o būtent barzdotas patriarchas, laikantis pasaulio tvarką savo rankose? Šis vaizdinys – ne tik meno … [Skaityti toliau…]

Penkios Jėzaus žaizdos

Krikščioniškoje tradicijoje visada akcentuojamos Jėzaus kančios akimirkos, o ypatingą vietą užima penkios žaizdos. Tikinčiųjų akys krypsta į rankų, kojų ir perdurto šono sužeidimus kaip į unikalų atsidavimo Dievo valiai liudijimą. Šis vaizdinys jungia istorinį įvykį bei gilią dvasinę prasmę, kuri atveria duris į sakramentinę Kristaus aukos gelmę. Biblijoje randame užuominų apie tų žaizdų tikrumą. Po … [Skaityti toliau…]

Antrasis Jėzaus atėjimas

Klausimas apie antrąjį Jėzaus atėjimą kyla daugeliui tikinčiųjų. Įvairios krikščioniškos tradicijos pabrėžia, kad konkreti diena ir valanda nėra žinomos jokioms žemiškoms institucijoms. Raštuose randame žodžius: „Apie tą dieną ir valandą niekas nežino, netgi dangaus angelai, nei Sūnus, o tik Tėvas“ (Mt 24, 36). Toks liudijimas skatina pasitikėti Dievu bei būti dėmesingiems kiekvieną dieną. Toks nusiteikimas … [Skaityti toliau…]

Kodėl rojus danguje?

Kai krikščionys kalba apie amžiną buvimą, tampa įprasta matyti dangišką karalystę kaip galutinį siekį. Nuo senovės laikų žmonės tapatino užbauresnę erdvę su aukštybe, nes ryšys su kūrėju neretai siejamas su erdviniu pakilimu virš žemės. Be to, šventraščiai pateikia aliuzijų, kuriose dangaus aukštuma įvardijama kaip dieviško gerumo namai. Evangelijoje pagal Joną 14,2 minimas Jėzaus pažadas apie … [Skaityti toliau…]