Azraelio vardas yra vienas iš labiausiai žinomų angelų vardų islamo tradicijoje, o judaizmo mistikoje jis taip pat minimas; krikščionybės kanoniniuose tekstuose šis vardas nepasirodo, bet aptinkamas apokrifuose ir vėlesnėje mistinėje literatūroje. Jo vardas dažnai aiškinamas kaip „Dievo pagalba“ arba „Dievo tarnas“. Azraelis yra vadinamas mirties angelu, kurio misija – atskirti sielą nuo kūno ir palydėti ją į pomirtinį pasaulį. Šis vaidmuo suteikia jam ypatingą vietą angelų hierarchijoje, nes jis yra tarpininkas tarp gyvenimo ir mirties, tarp laikinumo ir amžinybės.
Islamo tradicijoje Azraelis (ʿAzrāʾīl) yra vienas iš keturių didžiųjų arkangelų, kartu su Gabrieliu, Mykolu ir Izrafilu. Jo užduotis – vykdyti Dievo valią mirties akimirką. Kai ateina žmogaus laikas, Azraelis paima jo sielą ir perduoda ją ten, kur Dievas paskyrė. Ši funkcija nėra savavališka – Azraelis veikia tik pagal Dievo nurodymus, todėl jis nėra blogio ar bausmės simbolis, bet Dievo teisingumo ir tvarkos įgyvendintojas.
Judaizmo tradicijoje Azraelio vardas pasirodo vėlesniuose mistiniuose tekstuose, ypač kabaloje ir midrašuose. Čia jis taip pat siejamas su mirtimi, bet dažniau kaip angelas, kuris vykdo Dievo sprendimą, o ne kaip savarankiška jėga. Krikščioniškoje tradicijoje Azraelis nėra plačiai minimas kanoniniuose tekstuose, tačiau viduramžių literatūroje ir mistikoje jis kartais pasirodo kaip mirties angelas, panašus į islamo supratimą.
Azraelio įvaizdis dažnai kelia baimę, nes jis siejamas su mirties akimirka. Tačiau religiniuose tekstuose jis nėra vaizduojamas kaip žiaurus ar kerštingas. Priešingai – jis yra Dievo tarnas, kuris atlieka būtinas pareigas, užtikrindamas, kad sielos kelias būtų tęsiamas pagal dievišką planą. Kai kuriose tradicijose sakoma, kad Azraelis turi knygą, kurioje surašyti visų žmonių vardai. Kai žmogaus vardas išbraukiamas, ateina jo laikas, ir Azraelis paima jo sielą.
Mistiniuose pasakojimuose Azraelis kartais vaizduojamas kaip turintis daugybę akių ir sparnų, simbolizuojančių jo gebėjimą matyti visus žmones ir būti visur, kur tik reikia. Kiekviena akis užsimerkia, kai žmogus miršta, ir taip parodoma, kad Azraelis yra nuolat susijęs su gyvenimo ir mirties ciklu.
Azraelio figūra turi ir dvasinę prasmę. Jis primena, kad mirtis nėra pabaiga, bet perėjimas į kitą būties lygmenį. Jo misija yra ne bausti, bet palydėti. Todėl tikintieji dažnai suvokia Azraelį ne kaip grėsmę, bet kaip Dievo tarną, kuris padeda sielai pereiti iš laikinojo pasaulio į amžinąjį.
Kultūroje Azraelis tapo simboliu, kuris dažnai pasirodo literatūroje, mene ir net populiariojoje kultūroje. Jis vaizduojamas kaip rimtas, bet ne piktybiškas angelas, kartais su knyga ar pergamentu, kartais su kalaviju, bet visada kaip tas, kuris vykdo Dievo valią. Jo vardas dažnai minimas kartu su mirties neišvengiamumu, bet kartu ir su Dievo tvarka, kuri užtikrina, kad kiekvienas žmogus turėtų savo laiką ir savo kelią.
Citatos
- Koranas, Sūra As-Sajdah (32:11)
„Sakyk: jus paims mirties angelas, kuris jums buvo paskirtas, ir tada jūs būsite sugrąžinti pas savo Viešpatį.“
Paaiškinimas: Azraelis čia įvardijamas kaip Dievo paskirtas angelas, kuris paima sielą mirties akimirką. - Koranas, Sūra An-Nisa (4:97)
„Tiems, kurie miršta neteisingai, angelai sakys: ‘Kur buvote?’“
Paaiškinimas: islamo komentatoriai šią vietą sieja su Azraeliu, kuris kartu su kitais angelais klausia mirusiųjų apie jų gyvenimą. - Hadisas (Al-Bukhari tradicija)
„Kai žmogus miršta, mirties angelas paima jo sielą, o kiti angelai ją palydi.“
Paaiškinimas: Azraelis vadinamas Malak al-Maut – mirties angelu, kuris dirba kartu su kitais. - Hadisas (Muslim tradicija)
„Kai tikinčiojo siela paimama, ji išeina švelniai, kaip vanduo iš indo, o mirties angelas ją priima.“
Paaiškinimas: Azraelis čia vaizduojamas kaip gailestingas palydovas, o ne žiaurus vykdytojas. - Zohar (judaizmo mistika)
„Azraelis padeda sielai pereiti iš vieno pasaulio į kitą, kad ji pasiektų savo vietą danguje.“
Paaiškinimas: kabalos tekstuose Azraelis vaizduojamas kaip palydovas, užtikrinantis sielos kelionę. - Midrašas (judaizmo folkloras)
„Kai ateina žmogaus laikas, Azraelis pasirodo ir paima jo sielą, bet su gailestingumu.“
Paaiškinimas: judaizmo tradicijoje Azraelis nėra žiaurus, bet vykdo Dievo sprendimą. - Apocalypse of Peter (apokrifinė krikščioniška knyga)
„Ir mirties angelas Azraelis stovės prie jų, kad paimtų jų sielas.“
Paaiškinimas: ankstyvojoje krikščioniškoje apokrifinėje literatūroje Azraelis minimas kaip sielų paėmėjas. - Islamo folkloras
„Azraelis turi knygą, kurioje surašyti visų žmonių vardai; kai vardas išbraukiamas, žmogus miršta.“
Paaiškinimas: tradicija rodo Azraelį kaip Dievo plano vykdytoją, turintį žinojimą apie kiekvieno gyvenimo laiką. - Islamo pasakojimai apie pasaulio pabaigą
„Azraelis bus tas, kuris paims paskutinio gyvo žmogaus sielą, kai pasaulis baigsis.“
Paaiškinimas: Azraelis čia vaizduojamas kaip paskutinis veikėjas, užbaigiantis žmonijos istoriją. - Islamo teologinė tradicija
„Azraelis yra vienas iš keturių didžiųjų arkangelų, atsakingas už sielų atskyrimą nuo kūnų.“
Paaiškinimas: jis priskiriamas prie pagrindinių arkangelų, turinčių esminę funkciją pasaulio tvarkoje. - Apokalipsė pagal Petrą (II a. apokrifas) „Ir mirties angelas Azraelis stovės prie jų, kad paimtų jų sielas.“ Paaiškinimas: čia Azraelis įvardijamas kaip sielų paėmėjas, vykdantis Dievo sprendimą.
- Viduramžių krikščioniška mistika (XIV a.) „Kai ateina žmogaus valanda, Azraelis pasirodo ne kaip bausmė, bet kaip palydovas, vedantis sielą į jos vietą.“ Paaiškinimas: mistiniuose tekstuose Azraelis vaizduojamas ne kaip grėsmė, bet kaip gailestingas tarpininkas.
- Zohar (judaizmo kabalos tekstas, XIII a.) „Azraelis padeda sielai pereiti iš vieno pasaulio į kitą, kad ji pasiektų savo vietą danguje.“ Paaiškinimas: nors Zoharas yra judaizmo mistikos tekstas, jis turėjo įtakos ir krikščionių mistinei tradicijai, kur Azraelis suvokiamas kaip sielų palydovas.
- Viduramžių krikščionių legendos „Azraelis turi knygą, kurioje surašyti visų žmonių vardai; kai vardas išbraukiamas, žmogus miršta.“ Paaiškinimas: ši legenda rodo Azraelį kaip Dievo plano vykdytoją, turintį žinojimą apie kiekvieno gyvenimo laiką.
- Apokrifinė „Testament of Abraham“ versija „Ir štai pasirodė mirties angelas, vardu Azraelis, pasiųstas paimti Abraomo sielą.“ Paaiškinimas: ši apokrifinė tradicija parodo Azraelį kaip Dievo tarną, vykdantį sielos paėmimą.