Viduramžių moteris, aplenkusi savo epochą Hildegarda iš Bingeno – viena įtakingiausių viduramžių moterų, gimusi 1098 metais ir gyvenusi iki 1179-ųjų. Ji buvo ne tik benediktinų vienuolė, bet ir ryški viduramžių visuomenės asmenybė – teologė, gydytoja, muzikė, filosofė ir net gamtininkė. Neįtikėtina jos gyvenimo istorija ir idėjos žavėjo žmones jau prieš tūkstantmetį, o šiandien vėl atrandamos … [Skaityti toliau…]
Kai žvelgiame į savo augintinių akis, dažnai kyla klausimas: ar jie tikrai turi kažką daugiau, nei instinktą? Ar gyvūnai jaučia, mąsto, ar jie suvokia pasaulį taip, kaip mes – tik galbūt kitaip? Viduramžių mistikė Hildegarda iš Bingeno, viena drąsiausių savo laikmečio mąstytojų, siūlo nepaprastai intriguojančią mintį: gyvūnai turi „proto šviesą“. Kas tai per šviesa – … [Skaityti toliau…]
Pasaka, kuri sudaužė žmonių ir gamtos sienas Vieną gražų pavasarį, kai šv. Pranciškui Asyžiečiui keliaujant pro Umbrijos laukus, jis pamatė tūkstančius paukščių – kregždžių, vieversių, balandžių – susirinkusių medžiuose ir krūmuose, lyg laukiančių… ko nors nepaprasto. Staiga jis sustojo ir sušuko:– „Mano broliai paukščiai! Jūs turite klausyti Dievo žodžio!“ Ir tada įvyko stebuklas: Šv. Pranciškus … [Skaityti toliau…]
Klausimas „Kas ką sukūrė – žmogus Dievą ar Dievas žmogų?“ yra tarsi du veidrodžiai, pastatyti vienas priešais kitą. Viename veidrodyje – Ludwigas Feuerbachas, teigiantis, kad žmogus sukūrė Dievą pagal savo paveikslą. Kitame – krikščionių tradicija (remiantis Pradžios knyga), tvirtinanti, kad Dievas sukūrė žmogų pagal savo paveikslą. Ši frazė verčia visą mūsų pasaulėžiūrą aukštyn kojomis. Tai … [Skaityti toliau…]
Ar religija tėra išgalvotas vaistas prieš egzistencinę paniką? XIX a. mąstytojai kaip Ludwigas Feuerbachas ir Karlas Marksas manė būtent taip. Feuerbachas rašė, kad „žmogus sukūrė Dievą pagal savo paveikslą“ – o ne atvirkščiai. Dievas, anot jo, tėra žmogaus vilties projekcija, išdidintas mūsų troškimas būti mylimais, amžinais, reikšmingais. Kai žmogus nebegali pakelti savo trapumo, jis sukuria … [Skaityti toliau…]
Kai kas nors praneša apie rastą pirmojo amžiaus žydų kapą, tai tik dar vienas istorinis įvykis. Bet jei ant akmens išraižyta: „Jėzus, Nazareto sūnus“ – pasaulis nustoja kvėpuoti. Ne dėl to, kad mokslas rastų kaulus. O todėl, kad krikščionybė stovi ant vieno stebuklo – prisikėlimo. Pašalink jį – ir visos Evangelijos tampa poetiniais metraščiais apie … [Skaityti toliau…]
Kai šuo iš ištikimybės miršta ant savo šeimininko kapo – ar tai tik instinktas, ar meilės ženklas? Kai katinas apgaulingai išvengia bausmės už sudaužytą vazą – ar jis turi sąžinę, ar tik apsimeta? Viduramžiais šie klausimai kėlė ne mažesnes aistras nei diskusijos apie angelų lytį ar rojaus geografiją. Viduramžių mąstymą apie gyvūnus stipriai formavo Aristotelis, … [Skaityti toliau…]
Ar amžinybė yra laiko nebuvimas, ar begalinis laiko tęsinys? Tai klausimas, kuriame susitinka dvi galaktikos – mūsų žemiškas laiko patyrimas ir dangiškas Dievo buvimo būdas. Kiekvienas, kuris bent kartą tyliai mąstė apie amžinybę, žino, kad ši sąvoka pradeda ne tiek atsakyti, kiek stingdo mąstymą. Kaip galima suvokti laiką, kai laiko nėra? O gal ten laikas … [Skaityti toliau…]
Klausimas, ar Jėzus kada nors juokėsi, atrodo nekaltas – juk jis neišsprendžia dogmų, nei kerta dvasinių kardų. Bet po šiuo klausimu slypi daug gilesnė problema: kaip mes įsivaizduojame Dievą? Ar Jis – tik griežtas Teisėjas, kurio veidas sustingęs amžinoje šventumo pozoje, ar gyva būtybė, kuriai artima ir džiaugsmo ašara, ir šilta šypsena? 1. Juokas kaip … [Skaityti toliau…]
„The Aquinas Institute for the Study of Sacred Doctrine“, lietuviškai vadinamas „Akviniečio institutas Šventojo mokymo studijoms“ arba trumpiau tiesiog „Akviniečio institutas“, yra JAV veikianti akademinė iniciatyva, glaudžiai susijusi su Dominikonų kolegija, tiksliau – Dominican House of Studies Vašingtone. Ši vieta, kur dominikonų vienuoliai jau šimtmečius gilina teologiją, tapo pagrindu institutui, kuris siekia tęsti ir plėtoti … [Skaityti toliau…]