Popiežiaus kalba „Quibus luctuosissimis“, paskelbta 1851 metų rugsėjo 5 dieną, yra vienas iš dokumentų, kuriuose atsispindi Bažnyčios susirūpinimas dėl visuomenės moralinės ir dvasinės būklės. Ši kalba buvo parengta popiežiaus Pijaus IX, kuris tuo metu siekė atkreipti dėmesį į kylančias problemas, susijusias su sekuliarizacija, moralės nuosmukiu ir tikėjimo silpnėjimu. Kalba yra kreipimasis į visus katalikus, ragindamas … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus kalba „Multiplices inter“, paskelbta 1851 metų birželio 10 dieną, yra vienas iš dokumentų, kuriuose atsispindi Bažnyčios pozicija dėl visuomenės ir valstybės santykių bei tikėjimo laisvės klausimų. Ši kalba buvo parengta popiežiaus Pijaus IX, kuris tuo metu siekė išsaugoti katalikų Bažnyčios autoritetą ir integritetą besikeičiančioje Europos politinėje ir socialinėje erdvėje. „Multiplices inter“ kalba yra susijusi … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus Pijaus IX kalba „Probe memineritis“, paskelbta 1855 metų sausio 22 dieną, yra vienas iš svarbių dokumentų, atspindinčių Bažnyčios dėmesį atminties ir prisiminimų svarbai krikščioniškame gyvenime. Ši kalba, nors ir skirta konkrečiam laikotarpiui ir aplinkybėms, turi universalių tiesų, kurios gali būti aktualios ir šiandieninėje tikėjimo praktikoje. „Probe memineritis“ lotyniškai reiškia „gerai atsiminkite“ arba „būkite atidūs … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus Pijaus IX kalba „Multiplices inter“, paskelbta 1851 m. birželio 10 d., yra vienas iš dokumentų, kuriame nagrinėjami Bažnyčios iššūkiai XIX a. viduryje, ypač susiję su katalikų tikėjimo gynimu ir kovą prieš klaidamokslius. Ši kalba yra skirta Bažnyčios situacijai tuo metu, kai visuomenėje plito sekuliarizacijos, racionalizmo ir kitų ideologijų idėjos, keliančios grėsmę krikščioniškajam pasaulėžiūrai. Pagrindinis … [Skaityti toliau…]
Setitai – tai viena iš seniausių gnostinių grupių, atsiradusių ankstyvaisiais mūsų eros amžiais, tikriausiai II a. pradžioje. Jie laikė save išskirtiniais žmonėmis – „šviesos palikuonimis“, kilusiais iš biblijinio Seto, Adomo ir Ievos trečiojo sūnaus. Setitai tikėjo, kad Setas ir jo palikuonys buvo išsaugoti kaip „grynosios sielos“, kurios išlaikė ryšį su dieviškąja Pleroma – tikrąja šviesos … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus Pijaus IX kalba „Acerbissimum“, paskelbta 1852 m. rugsėjo 27 d., yra vienas iš dokumentų, kuriuose nagrinėjami Bažnyčios iššūkiai XIX a. viduryje. Ši kalba yra skirta Bažnyčios situacijai tuo metu, ypač dėl klaidamokslių plitimo ir visuomenės moralinio nuopuolio. Popiežius išreiškia susirūpinimą dėl to, kad daugelis žmonių nukrypsta nuo tikėjimo tiesų ir pasiduoda sekuliarizacijos bei racionalizmo … [Skaityti toliau…]
1862 m. birželio 9 d. popiežius Pijus IX pasakė kalbą „Maxima quidem“, kurioje buvo atkreiptas dėmesys į reikšmingus klausimus, susijusius su katalikų Bažnyčios ir tikinčiųjų gyvenimu. Kalba buvo skirta tarptautinei dvasininkijos bendruomenei ir siekė aptarti Bažnyčios vietą tuo metu vykstančiuose socialiniuose ir politiniuose pokyčiuose. Popiežius iškėlė tikėjimo išsaugojimo klausimą ir pabrėžė, kad svarbu laikytis tradicinių … [Skaityti toliau…]
„In consistoriali“ yra kalba, kurią popiežius Pijus IX pasakė 1850 metų lapkričio 1 dieną. Ji buvo skirta kardinolų susirinkimui ir aptarė pagrindinius klausimus, susijusius su Bažnyčios padėtimi tuo metu. Kalba rodo ne tik dvasinės vadovybės susirūpinimą tuo metu vykusiais pokyčiais, bet ir gilų pasiryžimą ginti tikėjimo principus nepaisant politinių ar socialinių sunkumų. Popiežius Pijus IX … [Skaityti toliau…]
Enciklika „Qui pluribus“, paskelbta popiežiaus Pijaus IX 1846 m., yra vienas iš pirmųjų jo pontifikato dokumentų, kuriame nagrinėjami pagrindiniai Bažnyčios iššūkiai XIX a. viduryje. Šis dokumentas rodo Bažnyčios susirūpinimą dėl klaidamokslių plitimo, racionalizmo ir sekuliarizacijos poveikio tikėjimui bei visuomenei. Enciklika yra raginimas krikščionims tvirtai laikytis tikėjimo tiesų ir atsakingai vykdyti savo misiją. Pagrindinis enciklikos tikslas … [Skaityti toliau…]
„Cum non sine“ yra popiežiaus Pijaus IX laiškas, paskelbtas 1868 metų liepos 14 dieną, adresuotas Freiburgo arkivyskupui. Laiške aptariami tam tikri to meto Bažnyčios ir valstybės santykių klausimai bei tikėjimo iššūkių akcentai. Jo turinys atskleidžia problemas, su kuriomis susidūrė Bažnčia, paveikta socialinių ir politinių pokyčių, ir kviečia arkivyskupą bei visą dvasininkiją likti ištikimiems katalikų tikėjimo … [Skaityti toliau…]