✞ Maldos.lt

„Evangelium Vitae“ (liet. „Gyvenimo Evangelija“) – tai popiežiaus Jono Pauliaus II enciklika, paskelbta 1995 m. kovo 25 d. Dokumentas skirtas žmogaus gyvybės šventumui ir apsaugai nuo įvairių grėsmių, su kuriomis susiduria šiuolaikinė visuomenė. Enciklika yra Bažnyčios mokymo apie gyvybės neliečiamumą ir jos apsaugą pagrindas, atskleidžiantis moralinius, dvasinius ir teologinius šio klausimo aspektus. Enciklika pabrėžia, kad … [Skaityti toliau…]

Popiežiaus kalba „Jamdudum cernimus“, pasakyta 1861 m. kovo 18 d., buvo išsakyta popiežiaus Pijaus IX, kuris vadovavo Katalikų Bažnyčiai nuo 1846 iki 1878 metų. Ši kalba rodo popiežiaus susirūpinimą dėl politinių ir dvasinių iššūkių, su kuriais Bažnyčia susidūrė XIX amžiaus viduryje, kai Italijoje ir Europoje vyko reikšmingi socialiniai bei politiniai pokyčiai. „Jamdudum cernimus“ kalboje popiežius … [Skaityti toliau…]

Popiežiaus kalba „Quibus quantisque“, pasakyta 1849 m. balandžio 20 d., buvo išsakyta popiežiaus Pijaus IX, kuris vadovavo Katalikų Bažnyčiai nuo 1846 iki 1878 metų. Ši kalba buvo pasakyta ypatingu istoriniu laikotarpiu, kai Bažnyčia susidūrė su dideliais politiniais ir visuomeniniais pokyčiais, įskaitant 1848–1849 m. revoliucinius judėjimus Europoje. Kalboje „Quibus quantisque“ popiežius Pijus IX išreiškia susirūpinimą dėl … [Skaityti toliau…]

Popiežiaus kalba „Si semper antea“, pasakyta 1850 m. gegužės 20 d., buvo išsakyta popiežiaus Pijaus IX, kuris vadovavo Katalikų Bažnyčiai nuo 1846 iki 1878 metų. Šis dokumentas rodo Bažnyčios pastangas susidoroti su tuo metu vykusiais politiniais ir dvasiniais iššūkiais, įskaitant revoliucinius judėjimus ir sekuliarizacijos procesus, kurie keitė Europos visuomenę. Kalboje „Si semper antea“ popiežius Pijus … [Skaityti toliau…]

Popiežiaus kalba „Multis gravibusque“, pasakyta 1860 m. gruodžio 17 d., buvo išsakyta popiežiaus Pijaus IX, kuris vadovavo Katalikų Bažnyčiai nuo 1846 iki 1878 metų. Ši kalba skirta svarbiems Bažnyčios iššūkiams, susijusiems su politiniais ir dvasiniais pokyčiais, vykusiais XIX amžiaus viduryje. Kalboje „Multis gravibusque“ popiežius Pijus IX išreiškia susirūpinimą dėl didėjančios sekuliarizacijos, kuri grėsė Bažnyčios autoritetui … [Skaityti toliau…]

Popiežiaus kalba „Meminit unusquisque“, pasakyta 1861 m. rugsėjo 30 d., yra dokumentas, kuriame popiežius Pijus IX aptaria svarbius tikėjimo, Bažnyčios autoriteto ir moralinio gyvenimo klausimus. Ši kalba buvo skirta Bažnyčios hierarchams ir tikintiesiems, siekiant sustiprinti jų ryšį su Bažnyčios mokymu ir pabrėžti pareigą ginti tikėjimą nuo klaidingų doktrinų. Pijus IX šioje kalboje pabrėžia Bažnyčios misiją … [Skaityti toliau…]

Popiežiaus kalba „Tuas libenter“, pasakyta 1863 m. gruodžio 21 d., yra dokumentas, kuriame atskleidžiama Bažnyčios pozicija dėl tikėjimo ir teologijos santykio su filosofija bei mokslu. Šią kalbą pasakė popiežius Pijus IX, kuris vadovavo Bažnyčiai sudėtingu laikotarpiu, kai Europoje plito modernistiniai judėjimai, kvestionavę tradicinį Bažnyčios mokymą ir autoritetą. Kalboje „Tuas libenter“ popiežius Pijus IX pabrėžia tikinčiųjų … [Skaityti toliau…]

Popiežiaus Pijaus IX laiškas Miuncheno arkivyskupui „Gravissimas inter“ buvo parašytas siekiant aptarti svarbias su Bažnyčios gyvenimu ir visuomenės tikėjimo būkle susijusias temas. Laiške pabrėžiama dvasinės vienybės svarba bei atsakomybė už tikėjimo skelbimą ir puoselėjimą. Šis dokumentas rodo katalikų Bažnyčios pastangas spręsti to laikmečio iššūkius ir išlaikyti krikščioniškojo mokymo vientisumą. Vienas pagrindinių laiško akcentų yra arkivyskupo … [Skaityti toliau…]

Popiežiaus Pijaus IX kalba „Singulari quadam“, pasakyta 1854 m. gruodžio 9 d., yra dokumentas, kuriame pabrėžiama Dievo malonės ir krikščioniškojo tikėjimo reikšmė žmogaus gyvenime. Kalba buvo pasakyta ypatingomis aplinkybėmis, kai Bažnyčia išgyveno sudėtingą laikotarpį, siekdama įtvirtinti tikėjimo principus ir atkreipti dėmesį į dvasinio gyvenimo svarbą. Šis dokumentas išreiškė poreikį nuolat sugrįžti prie Dievo žodžio ir … [Skaityti toliau…]

Apaštališkasis laiškas „Ad Apostolicae“, paskelbtas 1851 m. rugpjūčio 22 d., yra dokumentas, kuriame buvo pabrėžiama būtinybė saugoti tikėjimo grynumą ir vienybę tarp tikinčiųjų. Dokumentas atskleidžia Bažnyčios siekį išlaikyti apaštališkąją tradiciją ir jos skleidžiamą mokymą, kuris sudaro tvirtą pagrindą krikščioniškojo gyvenimo principams. Laiške išryškinama Bažnyčios misija užtikrinti, kad tikėjimo tiesos būtų perduodamos iš kartos į kartą … [Skaityti toliau…]