Regula – tai lotyniškas žodis, reiškiantis „taisyklę“, „normą“ arba „vadovą“, kuris struktūrizuoja ir nukreipia dvasinį gyvenimą, ypač vienuoliniuose kontekstuose. Religijoje regula yra rašytinis ar tradicinis taisyklių rinkinys, skirtas padėti tikintiesiems gyventi pagal jų tikėjimo principus, siekti šventumo ir išlaikyti bendruomenės darną. Žodis „regula“ kilęs iš lotynų kalbos regula, reiškiančio „taisyklę“, „matą“ arba „liniuotę“. Šis terminas … [Skaityti toliau…]
Katalikų vienuolijose įžadai yra esminė dvasinio gyvenimo dalis, simbolizuojanti visišką atsidavimą Dievui ir Bažnyčiai. Tarp įvairių įžadų tipų išsiskiria paprastieji įžadai (lot. vota simplicia, it. voti semplici), kurie skiriasi nuo iškilmingųjų įžadų (lot. vota solemnia) savo pobūdžiu, trukme ir teisiniais įsipareigojimais. Žodis „įžadas“ (lot. votum) kilęs iš lotynų kalbos, reiškiančios „pažadą“ arba „pasižadėjimą“. Krikščionių tradicijoje … [Skaityti toliau…]
Nuodėmės įsiskverbimo metafora, tokia kaip „nuodėmės raugas“, yra galingas krikščionių teologijos ir literatūros įvaizdis, naudojamas aprašyti nuodėmės plitimą, jos subtilų, bet žalingą poveikį žmogaus sielai ir bendruomenei. Ši metafora pabrėžia nuodėmės gebėjimą nepastebimai įsiskverbti, užvaldyti ir keisti žmogaus prigimtį, panašiai kaip raugas keičia tešlą. Žodis „raugas“ (hebr. se’or, gr. zymē) Biblijoje dažnai siejamas su fermentacijos … [Skaityti toliau…]
Viduramžių scholastika, ypač XIII a., buvo intelektualinis judėjimas, siekęs suderinti krikščioniškąjį tikėjimą su racionaliu mąstymu, dažnai remdamasis Aristotelio filosofija. Scholastikai kūrė Dievo buvimo įrodymus, vadinamus teoremomis arba argumentais, kurie rėmėsi logika ir stebėjimais, o ne vien tikėjimu. Tarp žymiausių scholastikos mąstytojų buvo šv. Tomas Akvinietis, kurio penki argumentai („Quinque Viae“) tapo klasikine Dievo buvimo įrodymų … [Skaityti toliau…]
Žodis „fana“ (arab. فناء) kyla iš arabiško šakninio žodžio „f-n-y“, kuris siejamas su išnykimo, ištirpimo ar nykimo reikšmėmis. Šis terminas dažniausiai vartojamas islamo mistikoje, ypač sufizmo tradicijoje, kur jis įgavo gilią dvasinę prasmę. Etimologiškai žodis atspindi idėją apie kažko laikino sunaikinimą arba išnykimą, dažnai siejamą su ego ar savasties ištirpimu Dievo akivaizdoje. Sufizmo kontekste „fana“ … [Skaityti toliau…]
Raptusas – žodis, skambantis tarsi vėjo šuoras, nešantis žmogų į dvasinio ar emocinio pakylėjimo viršūnes. Ši būsena, artima euforijai ar ekstazei, dažnai siejama su intensyviu džiaugsmu, įkvėpimu ar net mistine patirtimi. Bet iš kur kilo šis žodis, ką jis reiškia ir kaip jis atsispindi religiniuose kontekstuose? Žodis „raptusas“ kilęs iš lotynų kalbos raptus, kuris reiškia … [Skaityti toliau…]
Euforija – tai intensyvaus džiaugsmo, pakylėjimo ar ekstazės būsena, kurią žmonės patiria įvairiuose kontekstuose, nuo religinių ritualų iki kasdienių akimirkų. Žodis „euforija“ siejamas su stipriomis emocijomis. Žodis „euforija“ kilęs iš graikų kalbos: euphoria sudarytas iš eu („geras“) ir pherein („nešti“ arba „turėti“), taigi pažodžiui reiškia „gerą savijautą“ arba „būti geros nuotaikos“. Senovės Graikijoje šis terminas … [Skaityti toliau…]
Romos imperija – tai ne tik didingi legionai, akvedukai ir filosofija, bet ir tamsioji pusė: ištvirkavimai, orgijos, prostitucija, vergų ir vaikų išnaudojimas. Šios praktikos, dažnai aprašomos su pasibaisėjimu ar susižavėjimu, tapo legenda. Bet ar tikrai romėnų hedonizmas prisidėjo prie imperijos žlugimo? Orgijos ir puotos Romėnų elitas buvo žinomas dėl prabangių puotų, vadinamų convivia, kurios kartais … [Skaityti toliau…]
Meldimasis – tai ne tik ritualas, bet ir giliai asmeninis, o kartais ir bendruomeninis veiksmas, kuris per amžius kėlė diskusijų. Ar malda turėtų būti slapta, ar galima ją praktikuoti viešai? Kaip visuomenė reaguoja į skirtingų religijų maldos praktikas? Ką apie tai sako šventieji raštai ir kaip meldžiasi skirtingų tikėjimų žmonės? Daugelyje religijų malda laikoma intymiu … [Skaityti toliau…]
Kunigų knyga, viena iš Penkiaknygės dalių, yra Senojo Testamento tekstas, kuriame detaliai aprašomos izraelitų religinės ir moralinės taisyklės. Ypatingas dėmesys skiriamas ritualiniam tyrumui – būsenai, būtinei norint artintis prie Dievo šventovės ir dalyvauti bendruomenės gyvenime. Ritualinis tyrumas Kunigų knygoje nėra vien fizinė švara, bet ir dvasinė būsena, atskirianti šventą nuo profaniško. Ši būsena buvo būtina … [Skaityti toliau…]