Terminas „anatema“ krikščionybėje siejamas su griežtu Bažnyčios pasmerkimu, skirtu tiems, kurie laikomi eretikais ar kenkėjais tikėjimui. Šis žodis, kilęs iš graikų kalbos, per amžius įgavo sudėtingą teologinę ir istorinę reikšmę, atspindėdamas Bažnyčios pastangas saugoti doktrinos grynumą. Anatema nėra tik pasmerkimas – tai dvasinis aktas, išreiškiantis atsiskyrimą nuo klaidos ir raginimą grįžti prie tiesos. Žodis „anatema“ … [Skaityti toliau…]
Jansenizmas – XVII–XVIII a. Romos katalikų bažnyčioje kilęs prieštaringas teologinis judėjimas, siekęs grąžinti griežtą šv. Augustino mokymą apie malonę ir predestinaciją. Pavadintas pagal olandų teologą Kornelijų Janseną, šis judėjimas pabrėžė žmogaus nuodėmingumą ir būtinybę Dievo malonei, bet buvo pasmerktas kaip erezija dėl pernelyg artimų protestantizmo idėjų. Jansenizmas ne tik formavo teologines diskusijas, bet ir turėjo … [Skaityti toliau…]
Gregoras Mendelis (1822–1884) – austrų mokslininkas ir vienuolis, laikomas šiuolaikinės genetikos tėvu. Jo eksperimentai su žirniais atskleidė paveldimumo dėsnius, kurie tapo biologijos pamatu, tačiau Mendelis buvo ne tik mokslininkas, bet ir giliai tikintis žmogus, matęs savo tyrimus kaip būdą suprasti Dievo kūrinijos tvarką. Gregoras Johanas Mendelis gimė 1822 m. liepos 20 d. Hynčicėje, tuometinėje Austrijos … [Skaityti toliau…]
Visame Šventajame Rašte, pradedant Senąja Sandora ir baigiant Apreiškimo knyga, nuolat pabrėžiama, jog ateis diena, kai Dievas teisingai teis visą žmoniją. Ši „Teismo diena“ išryškėja daugybėje ištraukų (Mt 12,36; Apr 20,11–15; Heb 9,27; 1 Kor 4,5; Rom 14,10 ir t. t.), kuriomis siekiama atkreipti dėmesį į asmeninę atsakomybę už savo žodžius ir darbus. Dievo teismas … [Skaityti toliau…]
Šventajame Rašte, ypač Mato evangelijos 25-ajame skyriuje, randame vieną iš labiausiai įsimintinų Jėzaus pasakojimų apie Paskutinį teismą. Šiame pasakojime Kristus apibūdina save kaip Karalių, sugrįžusį visiems laikams, kuris „pasodins avis savo dešinėje, o ožius – kairėje“ (plg. Mt 25, 33). Tokia ne tik vaizdinga, bet ir itin reikšminga scena tapo galingu dvasiniu mokymu, atskleidžiančiu teisingumo … [Skaityti toliau…]
Religijos ir jos poveikio visuomenei klausimas kelia daug diskusijų – nuo seniausių laikų iki šiandien. Vieni teigia, kad religija yra būtina dvasinė atrama, kiti – kad tai priemonė valdyti žmonių mases. Pabandykime pažvelgti plačiau, aptardami kelias perspektyvas: istorinę, sociologinę bei filosofinę. 1. Istorinis žvilgsnis a) Religija kaip pirminis kultūros branduolys Neretai sakoma, kad ankstyvosios žmonijos … [Skaityti toliau…]
Ši frazė, ištarta Jėzaus paskutinės vakarienės metu, atskleidžia vieną esminių krikščioniškojo tikėjimo tiesų: Dievas Tėvas mums apreikštas per Sūnų. Kai mokinys Pilypas prašo Jėzaus: „Viešpatie, parodyk Tėvą, ir to mums pakaks“ (Jn 14, 8), Kristus atsako: „Kas matė mane, yra matęs Tėvą“ (Jn 14, 9). Šiais žodžiais Jėzus pabrėžia savo asmens vienybę su Dievu Tėvu … [Skaityti toliau…]
Biblinėje kalboje frazė „ieškoti Dievo veido“ (hebr. pānîm) reiškia ne vien tikrąjį Dievo atvaizdą, bet ir artimą Jo buvimą, malonės bei meilės patyrimą. Šventajame Rašte šis motyvas atskleidžia gilų troškimą susitikti su Dievu, patirti Jo artumą. Psalmistas rašo: „Sako mano širdis: „Ieškokite jo veido.“ Tavo veidą, Viešpatie, aš ieškau“ (Ps 27, 8). Šie žodžiai puikiai … [Skaityti toliau…]
Paskutinio teismo diena – tai krikščionių tikėjimo mokymo dalis, kurią lydi tiek gili pagarba Dievo teisingumui, tiek viltis Jo gailestingumui. Nuo ankstyvųjų krikščionybės amžių tikintieji laukė dienos, kai „Žmogaus Sūnus ateis savo šlovėje“ (plg. Mt 25, 31) ir kiekvienam bus atlyginta pagal jo darbus. Ši diena krikščionių teologijoje siejama su žmonijos istorijos pabaiga, o taip … [Skaityti toliau…]
„Arda Virafo kelionė“ (pahlavių kalba Ardā Wīrāz Nāmag) – tai senovinis zoroastrizmo tekstas, parašytas viduriniosios persų (pahlavių) kalba, datuojamas maždaug III–VII a. po Kr. Šis kūrinys priskiriamas viduramžių persų literatūrai ir yra vienas svarbiausių zoroastrizmo religinių tekstų, atspindinčių to meto tikėjimą, moralę ir kosmologiją. Tai nėra šiuolaikinio romano ar grožinės literatūros knyga, o veikiau religinis-didaktinis … [Skaityti toliau…]