Tartaras pirmiausia žinomas iš graikų mitologijos – tai ne šiaip požemis, o požemio požemis, esantis tiek pat žemiau Hado, kiek žemė yra žemiau dangaus. Tai ne mirusiųjų pasaulis, o gilioji kalėjimo duobė, skirta dievams ir būtybėms, kurios peržengė ribas net tarp nemirtingųjų. Jame, pasak Hesiodo ir kitų, kalinti: – Titanai, nugalėti dievų, – Tifonas, pabaisa … [Skaityti toliau…]
Etiopijos Ortodoksų Tewahedo Bažnyčia (Yäityop’ya ortodoks täwaḥədo betä krəstiyan) yra viena seniausių krikščionių bažnyčių pasaulyje, turinti unikalią istoriją, teologiją ir kultūrinę reikšmę. Jos išskirtinumas slypi ne tik ilgoje tradicijoje, bet ir platesniame Šventojo Rašto kanone, kuriame yra tokios knygos kaip Enocho knyga ir Jubiliejų knyga, nerandamos daugelyje kitų krikščioniškų tradicijų. Etiopijos Ortodoksų Tewahedo Bažnyčia teigia, … [Skaityti toliau…]
Baalo mitologija yra svarbi senovės Artimųjų Rytų religinės ir kultūrinės tradicijos dalis, ypač susijusi su Kanaano, Finikijos ir kitų aplinkinių tautų tikėjimais. Baalą, kaip dievybę, garbino įvairios regiono kultūros, o jo vardas ir atributai keitėsi priklausomai nuo vietos ir laikotarpio. Biblijos kontekste Baalas dažnai minimas kaip izraelitų priešų dievas, tačiau archeologiniai radiniai, tokie kaip Ugarito … [Skaityti toliau…]
Senajame Testamente dažnai pasirodo tylus, bet nuolat esantis žodis – šeolas. Jis nėra nei rojus, nei pragaras. Ne dangaus karalystė, ne liepsnojanti gelmė. Tai vieta, kur nueina visi – teisūs ir nedorėliai, karaliai ir vergai, kūdikių kaulai ir senolių šešėliai. Tai – mirties buveinė, ne tiek bausmės, kiek būties išblėsimo erdvė. Šeolas hebrajiškai rašomas שְׁאוֹל … [Skaityti toliau…]
Skaitydamas Senąjį Testamentą, kartais užtinki keistą žodį, kuris lyg netyčia įsiterpia tarp genčių vardų ar kovos aprašymų: rephaimai. Jie lyg žmonės, bet lyg ir ne. Kartais vadinami milžinais, kartais – mirusiųjų šešėliais, o kai kur – pragarinės būtybės. Tačiau jų istorija – miglota kaip dykumos miražas. Kaip versti – Rephaimai ar rafaimai? Hebrajiškai rašoma רְפָאִים … [Skaityti toliau…]
Biblijoje kartais pasirodo fragmentai, kurie atrodo lyg įkritę iš visai kitos knygos – ne moralinės, ne istorinės, o kosminės. Vienas jų – Pradžios knygos 6 skyriuje, kai prieš pat tvaną įvyksta keistas įvykis: „Tuo metu žemėje gyveno milžinai (nefilimai), o taip pat ir vėliau, kai Dievo sūnūs pradėjo eiti pas žmonių dukras ir jos jiems … [Skaityti toliau…]
Kai Jėzaus laikais samarietė prie Jokūbo šulinio paklausė: „Mūsų tėvai garbino Dievą šitame kalne, o jūs sakote, kad Jeruzalė – tikroji vieta“ (Jn 4,20),ji nekalbėjo tik apie geografiją. Ji kalbėjo apie žiaurų, giliai įsišaknijusį religinį konfliktą, kuris skaudino abi puses šimtmečius. Ir tebeskaudina kai kam iki šiol. Samaritas – kas tai? Samaritai save laiko Izraelio … [Skaityti toliau…]
Jubiliejų knyga (lot. Liber Jubilaeorum, gr. Leptogenēsis, taip pat vadinama Mažoji Pradžios knyga, angl. Book of Jubilees, Little Genesis, hebraj. ספר היובלים Sefer ha‑Yovelim) yra vienas reikšmingiausių tarpšventinio laikotarpio žydų apokrifų, parašytas II a. pr. Kr. antroje pusėje. Nors šis kūrinys nebuvo įtrauktas į oficialų žydų Tanachą ar krikščionių Biblijos kanoną (išskyrus Etiopijos Ortodoksų Bažnyčią), … [Skaityti toliau…]
Kai Jėzus prie šulinio susitiko su samariete moterimi, ji iškart iškėlė seną teologinį ginčą: „Mūsų tėvai garbino Dievą šitame kalne, o jūs sakote, kad Jeruzalė – tai vieta, kur reikia garbinti.“ (Jn 4,20) Ji kalbėjo apie Gerizimo kalną – šventąją vietą Samarijoje, priešingą Jeruzalei, kurią laikė šventa žydai. Tai nėra paprastas klausimas apie geografiją. Tai … [Skaityti toliau…]
Kai kurie Kumrano rankraščiai liudija keistą ir daug kam netikėtą idėją – ne vieną, o du Mesijus. Tai viena unikaliausių Kumrano bendruomenės teologijos ypatybių: jie laukė ne vieno išgelbėtojo, bet dviejų skirtingų figūrų – vienos kunigiškos, kitos karališkos. Pirmasis – vadinamas Mesiju iš Aarono – turėjo būti dvasinis vadovas, teisingumo mokytojas, aukojimo ir įstatymo tvarkos … [Skaityti toliau…]
Kumrano ritiniai (hebr. Megillot Yam Ha-Melakh, angl. Dead Sea Scrolls), pasaulyje plačiai žinomi kaip Negyvosios jūros ritiniai, yra vienas iš pamatinių archeologinių radinių, iš esmės pakeitusių mūsų supratimą apie biblinę istoriją bei judaizmą. Ši unikali biblioteka buvo aptikta 1947–1956 metais vienuolikoje urvų, esančių visai šalia Kumrano gyvenvietės griuvėsių. Mokslininkai patvirtina, kad iš viso rasta daugiau … [Skaityti toliau…]
Masoretiniai tekstai – tai standartizuota hebrajiško Senojo Testamento (Tanacho) versija, kurią tarp VI ir X a. po Kr. sudarė ir ištobulino žydų mokslininkai, vadinami masoretais. Šie tekstai yra pagrindinis šaltinis, naudojamas šiuolaikinėse žydų ir krikščionių Biblijose, ir laikomi vienu tiksliausių Senojo Testamento perdavimų. Pavadinimas „masoretinis“ kilęs iš hebrajiško žodžio masorah (מסורה), reiškiančio „tradiciją“, pabrėžiančio kruopštų … [Skaityti toliau…]