Dievas Molechas (hebr. מֹלֶךְ, Molech arba Moloch) yra paslaptinga ir prieštaringai vertinama figūra, minima Senajame Testamente ir siejama su senovės Artimųjų Rytų religinėmis praktikomis, ypač kanaaniečių, finikiečių, amonitų ir moabitų kultūromis. Jo vardas dažnai asocijuojamas su vaikų aukojimo ritualais, tačiau tyrinėtojų nuomonės apie Molecho prigimtį ir kultą skiriasi. Molechas Biblijoje Senojo Testamento tekstuose Molechas minimas … [Skaityti toliau…]
Lalibelos bažnyčios, esančios Lalibeloje, Etiopijoje, yra vienas įspūdingiausių pasaulio architektūros ir religinio paveldo paminklų. Oficialiai vadinamos uolose iškaltomis Lalibelos bažnyčiomis, jos yra 11 monolitinių bažnyčių kompleksas, iškaltas tiesiogiai iš vulkaninio tufinio akmens XII–XIII a. Šios bažnyčios, priskiriamos UNESCO pasaulio paveldo objektams, yra Etiopijos Ortodoksų Tewahedo Bažnyčios šventovė ir dažnai vadinamos „antruoju Jeruzalės miestu“ dėl jų … [Skaityti toliau…]
Kabalistai – tai žydų mąstytojai ir mistikai, siekiantys ne paviršutiniškai suprasti Dievo žodį, bet įžvelgti jame paslėptą struktūrą, tvarką ir energiją, kuri jungia visa, kas sukurta. Kabalistas skaito Torą ne tik kaip įsakymų rinkinį, bet kaip kosminį kodą, per kurį Dievas palaiko pasaulį. Žodis „kabalà“ (hebrajiškai קַבָּלָה, kabalah) reiškia „perėmimas“ arba „tradicija“. Kabalistai teigia gavę … [Skaityti toliau…]
Didysis šeštadienis – tai viena tyliausių dienų liturgijoje. Nėra šv. Mišių, vargonai nutyla, altorius apnuogintas. Pasaulis atrodo lyg būtų trumpam išjungtas. Tačiau pagal seną krikščionišką supratimą, būtent šią dieną Kristus nužengė į mirties gelmę – į šeolą, į tą sielų vietą, kur nuo pasaulio pradžios laukė visi numirusieji. Tai ne laikas be veiksmo, o laikas … [Skaityti toliau…]
Senovės graikams pomirtinis pasaulis nebuvo vien tamsus šešėlių slėnis. Tarp tų, kurie nusileisdavo į Hadą, nedaugelis patekdavo ten, kur viešpatauja šviesa, tyla be skausmo ir vėjas be šalčio. Tai Eliziejus, arba Eliziejaus laukai – vieta, kur gyvena sielos, kurias dievai pamilę, o gyvenimas – išaukštinęs. Graikiškai ši vieta vadinama Elysion pedion (Ἠλύσιον πεδίον) – „Eliziejaus … [Skaityti toliau…]
Tartaras pirmiausia žinomas iš graikų mitologijos – tai ne šiaip požemis, o požemio požemis, esantis tiek pat žemiau Hado, kiek žemė yra žemiau dangaus. Tai ne mirusiųjų pasaulis, o gilioji kalėjimo duobė, skirta dievams ir būtybėms, kurios peržengė ribas net tarp nemirtingųjų. Jame, pasak Hesiodo ir kitų, kalinti: – Titanai, nugalėti dievų, – Tifonas, pabaisa … [Skaityti toliau…]
Etiopijos Ortodoksų Tewahedo Bažnyčia (Yäityop’ya ortodoks täwaḥədo betä krəstiyan) yra viena seniausių krikščionių bažnyčių pasaulyje, turinti unikalią istoriją, teologiją ir kultūrinę reikšmę. Jos išskirtinumas slypi ne tik ilgoje tradicijoje, bet ir platesniame Šventojo Rašto kanone, kuriame yra tokios knygos kaip Enocho knyga ir Jubiliejų knyga, nerandamos daugelyje kitų krikščioniškų tradicijų. Etiopijos Ortodoksų Tewahedo Bažnyčia teigia, … [Skaityti toliau…]
Baalo mitologija yra svarbi senovės Artimųjų Rytų religinės ir kultūrinės tradicijos dalis, ypač susijusi su Kanaano, Finikijos ir kitų aplinkinių tautų tikėjimais. Baalą, kaip dievybę, garbino įvairios regiono kultūros, o jo vardas ir atributai keitėsi priklausomai nuo vietos ir laikotarpio. Biblijos kontekste Baalas dažnai minimas kaip izraelitų priešų dievas, tačiau archeologiniai radiniai, tokie kaip Ugarito … [Skaityti toliau…]
Senajame Testamente dažnai pasirodo tylus, bet nuolat esantis žodis – šeolas. Jis nėra nei rojus, nei pragaras. Ne dangaus karalystė, ne liepsnojanti gelmė. Tai vieta, kur nueina visi – teisūs ir nedorėliai, karaliai ir vergai, kūdikių kaulai ir senolių šešėliai. Tai – mirties buveinė, ne tiek bausmės, kiek būties išblėsimo erdvė. Šeolas hebrajiškai rašomas שְׁאוֹל … [Skaityti toliau…]
Skaitydamas Senąjį Testamentą, kartais užtinki keistą žodį, kuris lyg netyčia įsiterpia tarp genčių vardų ar kovos aprašymų: rephaimai. Jie lyg žmonės, bet lyg ir ne. Kartais vadinami milžinais, kartais – mirusiųjų šešėliais, o kai kur – pragarinės būtybės. Tačiau jų istorija – miglota kaip dykumos miražas. Kaip versti – Rephaimai ar rafaimai? Hebrajiškai rašoma רְפָאִים … [Skaityti toliau…]
Biblijoje kartais pasirodo fragmentai, kurie atrodo lyg įkritę iš visai kitos knygos – ne moralinės, ne istorinės, o kosminės. Vienas jų – Pradžios knygos 6 skyriuje, kai prieš pat tvaną įvyksta keistas įvykis: „Tuo metu žemėje gyveno milžinai (nefilimai), o taip pat ir vėliau, kai Dievo sūnūs pradėjo eiti pas žmonių dukras ir jos jiems … [Skaityti toliau…]
Kai Jėzaus laikais samarietė prie Jokūbo šulinio paklausė: „Mūsų tėvai garbino Dievą šitame kalne, o jūs sakote, kad Jeruzalė – tikroji vieta“ (Jn 4,20),ji nekalbėjo tik apie geografiją. Ji kalbėjo apie žiaurų, giliai įsišaknijusį religinį konfliktą, kuris skaudino abi puses šimtmečius. Ir tebeskaudina kai kam iki šiol. Samaritas – kas tai? Samaritai save laiko Izraelio … [Skaityti toliau…]