Apipjaustymas – tai senasis žydų ritualas vienas pirmųjų konkrečių įvykių Jėzaus gyvenime, apie kurį liudija Evangelijos. Ši istorinė detalė tampa ir teologiniu simboliu: Dievas, tapęs žmogumi, jau aštuntąją dieną po gimimo pradeda laikytis Įstatymo, kurį vėliau išpildys iki galo. Tai tylus, bet svarbus įvykis, kuriame Jėzus susitapatina su savo tauta, su kūnu, su žmogiška prigimtimi … [Skaityti toliau…]
Vien mintis apie tai skamba kaip provokacija: žmogus, kuris nevalgo metų metais – ir išgyvena. Jokio maisto, jokio vandens. Ne vienu metu, ne per kokį pasninką, o nuolatos. Tokį reiškinį vadina inedija (lot. inedia – „nevalgymas“). Ir tai ne dieta, ne asketinis eksperimentas. Tai – dvasinės kilmės būsena, kurią kai kurie mistikai išgyveno kaip Dievo … [Skaityti toliau…]
Yra stigmos, kurios kraujuoja. Yra stigmos, kurios niežti sielą, bet nematomos kūnui. Ir yra dar vienas keistas, sunkiai apčiuopiamas reiškinys – kvapiosios stigmos, vadinamos lotyniškai odor sanctitatis, arba šventumo kvapas. Tai nėra metafora. Istoriniuose šaltiniuose daugybę kartų užfiksuota, kad kai kurie šventieji gyvenimo pabaigoje ar po mirties skleidė ypatingą kvapą – ne prakaito, ne mirties, … [Skaityti toliau…]
1224 m. rugsėjo mėnesį, toli nuo triukšmo ir pasaulietinių reikalų, kalnuotoje La Vernos vietovėje Italijoje įvyko kažkas, kas iki šiol kelia nuostabą net ir tiems, kurie nėra linkę į mistiką. Šv. Pranciškus Asyžietis – vienas žmogiškiausių ir tuo pačiu paslaptingiausių krikščionybės veikėjų – gavo stigmas (ant kūno atsirado kančios žaizdos). Tai buvo ne įsivaizduojami, ne … [Skaityti toliau…]
Saulės stebuklas, įvykęs 1917 m. spalio 13 d. Fatimoje, Portugalijoje, yra vienas įspūdingiausių ir plačiausiai aptariamų reiškinių katalikų tikėjimo istorijoje. Šis įvykis, liudytas dešimčių tūkstančių žmonių, užbaigė Mergelės Marijos apsireiškimų ciklą trims piemenukams – Liucijai Santos, Jacintai ir Pranciškui Marto. Per šeštąjį ir paskutinį apsireiškimą Marija pažadėjo ženklą, kuris patvirtintų jos žinią, ir Saulės stebuklas … [Skaityti toliau…]
Fatimos apsireiškimai, įvykę 1917 m. Portugalijoje, yra vieni įtakingiausių Mergelės Marijos apsireiškimų katalikų tikėjime, o jų šerdis – trys paslaptys, perteiktos trims piemenukams: Liucijai Santos, Jacintai ir Pranciškui Marto. Šios paslaptys, atskleistos per liepos 13 d. regėjimą, laikomos pranašiškomis vizijomis, atspindinčiomis dvasinius, istorinius ir eschatologinius aspektus. Pirmoji paslaptis vaizduoja pragaro siaubą, antroji ragina pašvęsti Rusiją … [Skaityti toliau…]
Mergelės Marijos apsireiškimai – tai krikščionių tikėjime, ypač katalikybėje, žinomi įvykiai, kai tikima, kad Jėzaus motina Marija pasirodo žmonėms, dažniausiai perteikdama dvasines žinias, ragindama melstis, atgailauti ar įspėdama apie būsimus išbandymus. Šie apsireiškimai, laikomi privačiais apreiškimais, nėra privalomi tikėti, tačiau kai kurie jų, patvirtinti Katalikų Bažnyčios, tapo svarbiais tikėjimo ir piligrimystės centrais. Per istoriją užfiksuota … [Skaityti toliau…]
314 m. Arlėje, tuometiniame Romos imperijos mieste Galijoje, įvyko vienas pirmųjų visuotinės Bažnyčios susirinkimų už Italijos ribų. Jį sušaukė imperatorius Konstantinas Didysis. Pagrindinis motyvas – spręsti vadinamąją donatistų schizmą Šiaurės Afrikoje ir nustatyti tam tikras Bažnyčios drausmines normas. Svarbiausi nutarimai Istorinė reikšmė Vėlesniais amžiais Arlėje vyko dar keletas Bažnyčios susirinkimų (353, 435, 443, 451, 475, … [Skaityti toliau…]
Ajna (sanskrito k. Ājñā, reiškianti „įsakymas“, „pažinimas“ arba „suvokimas“) – tai šeštoji čakra žmogaus energinėje sistemoje, dar vadinama „trečiosios akies čakra“. Ji yra tarp antakių, kaktos centre – ten, kur, pasak daugelio dvasinių tradicijų, susitinka vidinis ir išorinis pasaulis. Ajna laikoma intuicijos, įžvalgos, suvokimo ir sąmonės aiškumo centru. Jos energija siejama su šviesa, regėjimu ir … [Skaityti toliau…]
Ši dievų sistema – viena seniausių pasaulyje – susiformavo tarpupio upių slėnyje (dabartinis Irakas ir Sirijos dalys) maždaug IV tūkst. pr. Kr. Čia pirmą kartą žmonės sugalvojo užrašyti dievų vardus ant molio lentelių dantiraščiu, o jų mitai (kaip Gilgamešo epas) tapo literatūros pamatu. Šumerų panteonas vėliau perėmė babiloniečiai, šiek tiek pakeitę dievų hierarchiją – pavyzdžiui, … [Skaityti toliau…]
Ugaritas (dabartinė Ras Šamra, Sirija) buvo svarbus senovės Artimųjų Rytų miestas-valstybė, klestėjęs maždaug 1800–1200 m. pr. Kr. Finikiečių pakrantėje, netoli Viduržemio jūros, Ugaritas buvo prekybos, kultūros ir religijos centras, garsėjantis savo raštija, mitologija ir įtaka aplinkinėms civilizacijoms, įskaitant izraelitus. Jo archeologiniai radiniai, ypač molinės lentelės su mitologiniais tekstais, atskleidė kanaaniečių religijos detales, kurios padeda suprasti … [Skaityti toliau…]
Tofetai (hebr. תֹּפֶת, tophet arba tofet) – tai senovės Artimųjų Rytų kontekste vartojamas terminas, dažniausiai siejamas su ritualinėmis vietomis, kur buvo atliekamos aukos, įskaitant galimus vaikų aukojimus ugnyje, ypač kanaaniečių, finikiečių ir kartais izraelitų religinėse praktikose. Žodis ir jo reikšmė daugiausia žinomi iš Senojo Testamento ir archeologinių radinių, ypač finikiečių kolonijose, tokiose kaip Kartagina. Tofetai … [Skaityti toliau…]