Kaip atrodė Biblija prieš ją „sutvarkant“? Dauguma šiandien skaitomų Senojo Testamento (Tanacho) vertimų remiasi vadinamuoju masoretiniu tekstu – hebrajišku kanonu, kurį VIII–X a. po Kr. sistemingai redagavo žydų raštininkai, vadinami masoretais. Jie kruopščiai sudėjo balsus (niqudot), pažymėjo intonacijas, paaiškino tarimo formas, o svarbiausia – standartizavo tekstą. Tačiau prieš tai Biblija nebuvo tokia vienoda. Ji egzistavo … [Skaityti toliau…]
Septuaginta (lot. Septuaginta, iš graikų k. reiškia „septyniasdešimt“) – tai Senojo Testamento vertimas iš hebrajų ir aramėjų kalbų į senąją graikų kalbą, atliktas III–II a. pr. Kr. Aleksandrijoje, Egipte. Šis vertimas yra vienas svarbiausių Biblijos tekstų istorijoje, nes jis tapo pirmuoju reikšmingu Senojo Testamento vertimu į kitą kalbą ir turėjo didžiulę įtaką tiek žydų, tiek … [Skaityti toliau…]
Biblijoje yra daugybė eilučių apie stebuklus, bet viena iš jų slepia stebuklą, nuo kurio viskas prasideda – Pradžios 2,7: „Ir Viešpats Dievas suformavo žmogų iš žemės dulkių, ir įpūtė į jo nosį gyvybės kvėpavimą, ir žmogus tapo gyva būtybe.“ Tai pirmasis žmogaus pabudimo momentas. Dar nėra įstatymo, dar nėra nuodėmės, net dar nėra žodžių – … [Skaityti toliau…]
Sąmonė – tai vienas tų žodžių, kuriuos dažnai tariame, bet retai suprantame. Kažkas mumyse stebi, vertina, prisimena, gailisi, tiki. Bet kas tas „kažkas“? Kur jis slepiasi – gal smegenyse, gal sieloje, o gal visai ne mumyse? Vienas seniausių atsakymų skamba iš Biblijos: „Ir Viešpats Dievas suformavo žmogų iš žemės dulkių ir įpūtė į jo nosį … [Skaityti toliau…]
Neviltis – tarsi gilus, šaltas šulinys, į kurį grimzta siela, kai viltis išblėsta, o gyvenimas atrodo beprasmiškas. Tai būsena, kai žmogus jaučia, kad nėra išeities, jokios šviesos tunelio gale. Žodis „neviltis“ (lot. desperatio) atspindi visišką vilties praradimą, dažnai siejamą su dvasine krize. Žodis „neviltis“ kildinamas iš lotynų kalbos desperatio, sudaryto iš de- („be“ arba „nuo“) … [Skaityti toliau…]
Katalikų Bažnyčios Santuokos sakramento (Sacramentum matrimonii) priesaikos ir su ja susijusių liturginių formulių žodžiai yra esminis momentas porai žengiant prie altoriaus. Tai tekstai, naudojami per santuokos apeigas Lietuvoje, apimantys dvasininko klausimus, jaunavedžių ištariamą priesaiką (consensus matrimonialis) bei žiedų palaiminimą. Visi šie liturginiai žodžiai yra griežtai nustatyti ir negali būti laisvai keičiami. Ką kunigas sako prieš … [Skaityti toliau…]
Šv. Augustino regula (Regula Sancti Augustini) yra vienas svarbiausių vienuolinio gyvenimo dokumentų Vakarų krikščionybėje, tapęs pagrindu daugeliui vienuolijų, įskaitant augustijonus, dominikonus, servitus ir kitus. Ši Regula pabrėžia bendruomeninio gyvenimo, meilės, nuolankumo ir maldos svarbą. Šv. Augustino Regula buvo parašyta apie 397–400 m., kai Augustinas, jau būdamas Hipono vyskupu, siekė sutvarkyti savo bendruomenės gyvenimą Šiaurės Afrikoje. … [Skaityti toliau…]
Karalius Dovydas, jau įsitvirtinęs kaip Izraelio valdovas, vieną vakarą vaikščiojo ant savo rūmų stogo. Iš ten jis pamatė maudantis gražią moterį vardu Batšeba. Ji buvo kariškio Urijos žmona. Dovydas susižavėjo jos grožiu ir pasiuntė tarnus ją atvesti. „Jis pasiuntė pasiuntinius ir ją atsivedė. Ji atėjo pas jį, ir jis sugulė su ja.“ (2 Samuelio 11,4) … [Skaityti toliau…]
Žodis „evangelija“ kilęs iš graikų kalbos žodžio εὐαγγέλιον (euangelion), kuris reiškia „geroji naujiena“ arba „gera žinia“. Krikščionybėje Evangelija reiškia žinią apie Jėzaus Kristaus gyvenimą, mokymą, mirtį ir prisikėlimą – pagrindinius įvykius, kurie, pasak tikėjimo, iš esmės pakeitė žmonijos likimą. Krikščioniškame Naujajame Testamente yra keturios Evangelijos: pagal Matą, pagal Morkų, pagal Luką ir pagal Joną. Pirmosios … [Skaityti toliau…]
Budizme Samsaros ratas, dar vadinamas Bhavachakra (sanskrito k. „būties ratas“), yra gilus simbolis, atspindintis gyvenimo cikliškumą, kančą ir kelią į išsilaisvinimą. Šis vizualus mokymas, dažnai vaizduojamas spalvingose mandalose ar thangkose, yra ne tik meninis kūrinys, bet ir dvasinis žemėlapis, padedantis suprasti, kaip veikia karma, kokios priežastys mus įkalina kančios rate ir kaip galime iš jo … [Skaityti toliau…]
Budizmas, kaip dvasinė tradicija, siūlo gilų požiūrį į gyvenimą, jo prasmę ir žmogaus vietą pasaulyje. Vienos iš esminių budizmo sąvokų – likimas ir karma – dažnai kelia susidomėjimą ir diskusijas. Ką apie šias temas mokė Buda? Kaip šios idėjos gali padėti mums suprasti save ir mūsų gyvenimo kelią? Karma: veiksmų ir pasekmių dėsnis Budos mokymuose … [Skaityti toliau…]
Genetiškai modifikuotas maistas (GMM) – tai augalai ar gyvūnai, kurių DNR pakeista moksliniais metodais, siekiant pagerinti jų savybes, tokias kaip atsparumas kenkėjams, derlingumas ar maistinė vertė. Šiandien, kai maisto trūkumas, klimato kaita ir auganti populiacija kelia iššūkius, GMM tapo karštų diskusijų objektu. Religinėse bendruomenėse kyla klausimas: ar žmogaus kišimasis į gamtos kodą atitinka Dievo planą, … [Skaityti toliau…]