Monolatrija – tai religinė sistema, kurioje pripažįstama daugelio dievų egzistencija, tačiau garbinamas tik vienas dievas, laikomas aukščiausiu ar svarbiausiu. Terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių „monos“ (vienas) ir „latreia“ (garbinimas). Skirtingai nuo monoteizmo, kuris tvirtina, kad egzistuoja tik vienas dievas, monolatrija neatmeta kitų dievų, bet juos laiko mažiau reikšmingais arba pavaldžiais. Pagrindinės savybės: Istoriniai pavyzdžiai: … [Skaityti toliau…]
Kai ištariame „esybė“, tartum pravėrėme senų filosofinių dirbtuvių duris, kur tyliai dūzgia šimtmečių senumo klausimai. Esybė – tai ne objektas, ne daiktas, net ne kokia paslėpta substancija. Ji – pats buvimo pagrindas. Tai, kas leidžia daiktams būti tuo, kuo jie yra. Senovės graikai turėjo žodį ousia (οὐσία), kuris vėliau tapo esybės atitikmeniu. Aristotelis aiškino, kad … [Skaityti toliau…]
Dausos lietuvių mitologijoje ir folklore yra pomirtinio pasaulio vieta, laikoma dangiška, šventa erdve, kur keliauja mirusiųjų sielos. Tai ne visai „rojus“, o labiau dvasių buveinė, siejama su dangumi, žvaigždėmis ar debesimis. Dausose gyvena dievai (pvz., Perkūnas, Dievas) ir geros sielos, kurios po mirties ilsisi ar tęsia gyvenimą harmonijoje. Jos vaizduojamos kaip šviesios, ramios, kartais pasiekiamos … [Skaityti toliau…]
Panteonas (Pantheon) – tai architektūros ir inžinerijos stebuklas, stovintis Romos centre, Marsas lauke. Šis pavadinimas, kilęs iš senovės graikų kalbos žodžio πάνθεον (pántheon), yra sudarytas iš dviejų dalių: πᾶν (pân) – „viskas“ arba „visi“, ir θεός (theós) – „dievas“. Pažodžiui tai reiškia „visų dievų vietą“. Nors terminas pradėtas naudoti Graikijoje apibūdinti visą dievų hierarchiją, būtent … [Skaityti toliau…]
Romėnų mitologijoje deivė Pertunda užima unikalią, tačiau subtilią vietą panteone. Ji yra pirmojo santuokinio akto deivė, susijusi su intymiu jaunavedžių gyvenimo momentu. Nors apie Pertundą išlikę nedaug rašytinių šaltinių, jos vaidmuo rodo Romėnų kultūros požiūrį į santuoką, vaisingumą ir ritualų svarbą. Pertunda yra smulki, bet reikšminga Romėnų deivė, kurios vardas kilęs iš lotyniško žodžio „pertundere“, … [Skaityti toliau…]
Kai kovoje kyla šūksnis, kai karių širdys užplūsta šaltas, nevaldomas siaubas – tai veikia Fobas, senovės graikų panikos dievas. Jis nešiojasi ne tik pavardę („fobija“ kilo iš jo vardo), bet ir pačią geriausiai žinomą žmogaus emociją – gryną, paralyžiuojančią baimę. Fobas gimė iš dviejų priešingų jėgų – Areso, kraugo troškančio karo dievo, ir Afroditės, meilės … [Skaityti toliau…]
Lietuvių mitologija – tai turtingas ir daugiasluoksnis kultūros paveldas, rodantis senovės baltų pasaulėžiūrą, gamtos garbinimą ir dvasinį ryšį su aplinka. Senovės lietuvių dievai ir deivės, tokie kaip Dimstipatis, Gabija ar Giltinė, buvo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis – jie globojo namus, derlių, gamtos stichijas ir net žmogaus likimą. Šiame puslapyje pateikiamas lietuvių senovės dievų sąrašas su … [Skaityti toliau…]
2025 metų kovo 19 dieną, gulėdamas „Gemelli“ ligoninėje Romoje, popiežius Pranciškus parašė paskutinę oficialią žinią Bažnyčiai.Tai buvo 62-osios Pasaulinės maldos už pašaukimus dienos proga skirtas laiškas, pavadintas „Vilties piligrimai: gyvenimo dovana“.Žinia paskelbta 2025 m. gegužės 11 d., jau po jo mirties, ir tapo savotišku jo testamentu pasauliui. Popiežius kviečia jaunimą būti vilties piligrimais – tais, … [Skaityti toliau…]
Japonijos kultūroje konfliktas tarp dorovės, išreikštos per giri (義理, socialinis įsipareigojimas, pareiga), ir žmogiškų jausmų, vadinamų ninjō (人情, asmeniniai norai, emocijos), yra esminė tema, formavusi samurajų etiką, literatūrą, teatrą ir net šiuolaikines dramas. Šis konfliktas rodo platesnį filosofinį klausimą: ar pareiga visuomenei ir garbei yra svarbesnė už asmeninius jausmus ir meilę? Klasikinis pavyzdys – dilema, … [Skaityti toliau…]
Kodėl blogis egzistuoja, jei dievai galingi?Kodėl, jei pasaulį valdo teisingumas (Dikė), žmonės kenčia? Šis klausimas perveria visą senąją Graikijos kultūrą. Iš mitų ir tragedijų sklinda prieštaringas vaizdas: dievai, kurie turėtų saugoti teisingumą, dažnai patys atrodo neteisingi. Graikų pasaulėvaizdyje dievų valia siejosi su universaliu teisingumu – Dikė.Dikė nebuvo tik moralinis principas, tai buvo pasaulio tvarka, kaip … [Skaityti toliau…]
Samurajų dvasia, arba bushido (武士道, „kario kelias“), yra etikos, garbės ir dvasinio gyvenimo kodeksas, kuris formavosi per šimtmečius Japonijoje, ypač Edo laikotarpiu (1603–1868 m.). Ši dvasia buvo stipriai paveikta dviejų filosofinių srovių: konfucianistinės ištikimybės, pabrėžiančios lojalumą feodaliniam valdovui, ir Zen budizmo tuštumos, kuri mirtį laikė išsilaisvinimu. Šių dviejų požiūrių sankirta kėlė esminį klausimą: ar samurajus … [Skaityti toliau…]
Žodis yra kaip pirštas, rodantis į mėnulį.Žiūrėk į pirštą – prarasi mėnulį.Tačiau be piršto mėnulio niekada nepastebėtum. Šita senovinė išmintis ypač gyva zen tradicijoje, kur visos kalbos, paaiškinimai ir net šventi tekstai vertinami kaip pavojingi: jie gali ir rodyti kelią, ir atitraukti nuo jo. Todėl kyla klausimas – ar tiesa išvis gali būti perduota žodžiais? … [Skaityti toliau…]