Krikščionių teologijoje angelai ir demonai yra dvasinės būtybės, turinčios laisvą valią, tačiau jų pasirinkimas tarp gėrio ir blogio laikomas vienkartiniu ir negrįžtamu. Ši idėja ypač ryški svarstant Velnio (arba Liuciferio) ir jo pasekėjų – demonų – likimą. Kodėl Velnias, net jei teoriškai atsiverstų į tikėjimą ir išlaisvintų sielas iš pragaro, negalėtų tapti šventuoju? Atsakymas slypi … [Skaityti toliau…]
Senovės Graikų ir Romėnų mitologijos yra turtingos dievų, deivių, herojų ir jų tarpusavio santykių istorijomis. Vienas ryškiausių šių mitologijų bruožų – dievų vaizdavimas su žmogiškomis savybėmis, įskaitant santuokas, meilės romanus ir vaikų gimimą. Graikų ir Romėnų dievai dažnai buvo vaizduojami kaip sudėtingos asmenybės, turinčios žmonas, meilužes ir palikuonis, kurie atlikdavo svarbius vaidmenis mitologinėse istorijose. Graikų … [Skaityti toliau…]
Dievas nėra šventas – Jis pats yra Šventumas Daugelis žmonių klaidingai sako: „Šventas Dievas“. Bet ar Dievas iš tiesų yra šventas?Atsakymas gali nustebinti: Dievas nėra šventas taip, kaip mes vadiname šventais žmones ar angelus.Jis yra pats Šventumas. Ką reiškia „šventas“? Žodis šventas (lot. sanctus, gr. hagios) reiškia atskirta, pašvęsta, atiduota Dievui.Kai Bažnyčia žmogų ar angelą … [Skaityti toliau…]
Lotyniškas posakis vox populi, vox Dei („liaudies balsas – Dievo balsas“) dažnai cituojamas įvairiuose kontekstuose, tačiau krikščioniškoje teologijoje jis siejamas su visuotinio tikinčiųjų sutarimo (sensus fidelium) samprata. Ši idėja teigia, kad bendras tikinčiųjų bendruomenės tikėjimas ir įsitikinimai, vedami Šventosios Dvasios, atspindi Dievo valią ir tiesą. Posakis vox populi, vox Dei pirmą kartą aptinkamas ne krikščioniškame … [Skaityti toliau…]
Bonaventūra (apie 1217–1274), pranciškonų ordino generolas, filosofas ir teologas, yra viena ryškiausių viduramžių krikščioniškosios minties figūrų. Jo veikalas Itinerarium mentis in Deum (Sielos kelias į Dievą), parašytas 1259 m., laikomas vienu svarbiausių mistinės teologijos tekstų. Šiame kūrinyje Bonaventūra suderina Šv. Augustino mistiką, pabrėžiančią vidinį Dievo ieškojimą, su Šv. Tomo Akviniečio scholastine sistema, siekiančia racionaliai pagrįsti … [Skaityti toliau…]
11 000 mergelių legenda yra viena įdomiausių ir paslaptingiausių krikščioniškosios tradicijos istorijų, susijusi su šventąja Uršule ir jos palydovėmis. Ši legenda, kilusi viduramžiais, pasakoja apie jauną krikščionę mergelę, kuri kartu su tūkstančiais kitų mergelių buvo nužudyta dėl savo tikėjimo. Nors istorija apipinta mitais ir perdėjimais, ji turėjo didelę įtaką krikščionių kultūrai, ypač Kelne, Vokietijoje. Tikrų … [Skaityti toliau…]
Apaštalas Petras, dažnai vadinamas „žmonių žveju“, yra viena ryškiausių Naujojo Testamento figūrų. Jo gyvenimas, darbai ir tikėjimas padarė didžiulę įtaką krikščionybės plėtrai. Tikslios Petro gimimo ir mirties datos nėra istoriniškai patvirtintos, tačiau remiantis tradicija ir istoriniais šaltiniais, galima pateikti apytikslius laikotarpius: Petras, kurio tikrasis vardas buvo Simonas, buvo žvejys iš Galilėjos. Jėzus Kristus jį pavadino … [Skaityti toliau…]
Kartais gyvenimas tampa toks pilkas, kad niekas nebedžiugina. Nei saulė, nei draugai, nei anksčiau mėgtos veiklos. Viskas atrodo beprasmiška, tarsi būtum įstrigęs tuščioje dykumoje. Ši būsena vadinama egzistencine tuštuma – jausmu, kai gyvenimas praranda spalvas, o prasmė išbyra kaip smėlis tarp pirštų. Tuštuma paliečia daugelį, patyrusių netektis ar didelius pokyčius. 1. Kas yra egzistencinė tuštuma? … [Skaityti toliau…]
1. Kada pirmą kartą paminėtas Dievas? Pagal judaizmo ir krikščionybės tradicijas, Dievas pirmą kartą paminėtas pačioje Biblijos pradžioje – Pradžios knygos 1:1: „Pradžioje Dievas sukūrė dangų ir žemę“ (hebr. Elohim). Šis tekstas, parašytas apie VI–V a. pr. Kr., bet remiantis senesnėmis žodinėmis tradicijomis, pristato Dievą kaip amžiną, visagalį kūrėją, egzistavusį prieš viską. Hebrajiškas žodis Elohim … [Skaityti toliau…]
Pagal Senąjį Testamentą, izraelitai, Abraomo, Izaoko ir Jokūbo palikuonys, gyveno Egipte kelis šimtmečius po to, kai Juozapas, vienas iš Jokūbo sūnų, tapo įtakingu faraono patarėju (Pradžios knyga). Tačiau laikui bėgant izraelitai buvo pavergti ir patyrė sunkią priespaudą. Apie XIII a. pr. Kr. (tradicinė data, siejama su Išėjimu, nors tiksli data diskutuotina), Dievas pašaukė Mozę, izraelitą, … [Skaityti toliau…]
Viduramžių Europoje, kai religija buvo ne tik dvasinis gyvenimo pagrindas, bet ir politikos įrankis, atsirado karingų vienuolių luomas, kurį mes šiandien vadiname kryžiuočiais. Jų pavadinimas, nors ir atrodytų savaime suprantamas, slepia daugiau nei vien tik kryžiaus simboliką. Pats žodis „kryžiuočiai“ kilo iš lotyniško crucesignati, reiškiančio „pažymėtieji kryžiumi“. Kai riteriai ar paprasti kariai prisiekdavo dalyvauti Šventojoje … [Skaityti toliau…]
Arkivyskupas – tai aukšto rango katalikų dvasininkas, vadovaujantis arkivyskupijai. Tai ne tik garbingas titulas, bet ir reikšmingos atsakomybės ženklas. Arkivyskupo pareigos apima ne tik religinius klausimus, bet ir visuomeninius ryšius, kartais net politinius sprendimus. Lietuvoje arkivyskupų pareigas dabar eina Vilniuje ir Kaune. Žodis arkivyskupas kilęs iš graikų kalbos „archi“ (pirmasis, vyriausiasis) ir „episkopos“ (prižiūrėtojas). Tad … [Skaityti toliau…]