Mezoamerikos dievų pasaulis – tai kosminės galios ir žemiškų pragaiščių susikertantis audeklas, kur kasdieninis gyvenimas buvo glaudžiai susijęs su dieviškąja tvarka. Šios religijos šaknys siekia olmekų laikus (apie 1200 m. pr. Kr.), o klestėjo actekų (XIV–XVI a.) ir majų (III–IX a.) civilizacijų laikotarpiu. Skirtingai nei Europoje, čia dievai buvo ne tik garbinami, bet ir „maitinami“ … [Skaityti toliau…]
Krikščioniškoje teologijoje girdimas paslaptingas vardas – Naujoji Ieva. Taip vadinama ne šiaip moteris, bet pati Mergelė Marija. Kodėl? Kuo ji susijusi su pirmąja moterimi, Ieva? Ir ką reiškia tas „naujumas“ – ar tai tik simbolis, ar teologinis pagrindas? Dvi moterys – du pasaulio posūkiai Pradžios knygoje Ieva – pirmoji moteris, sukurta iš Adomo šonkaulio, gyveno … [Skaityti toliau…]
Biblijoje upės yra daugiau nei geografiniai objektai – jos simbolizuoja gyvybę, Dievo palaiminimą, apsivalymą ir dvasinį atgimimą. Upės teikė vandenį, būtą žemdirbystei ir išgyvenimui sausringuose Artimųjų Rytų kraštuose, todėl buvo laikomos Dievo dovana. Jos taip pat žymėjo ribas, skyrė tautas ar tapo kliūtimis, kurias Dievas padėjo įveikti, parodydamas savo galią. Pavyzdžiui, Jordano upė buvo stebuklingai … [Skaityti toliau…]
Šis sąrašas pristato unikalius muzikinius kūrinius iš įvairių pasaulio kultūrų ir religijų, kuriuos žmonės laiko ne tik religinėmis dainomis ar ritualinėmis giesmėmis, bet pačiu sakralumo įsikūnijimu. Tai nėra paprastos apeiginės melodijos ar meno kūriniai. Šios giesmės suvokiamos kaip šventos todėl, kad jose, tikima, gyvena dieviškoji dvasia, jos laikomos dieviško apreiškimo forma arba laikomos tarpininkėmis tarp … [Skaityti toliau…]
Nuo seniausių laikų žmogus ieškojo būdų, kaip išsaugoti savo kūną po mirties. Egiptiečiai mumifikavo faraonus, šventieji buvo saugomi relikvijose, o kapai buvo statomi iš akmens, kad atlaikytų šimtmečius. Tačiau yra viena neišvengiama tiesa – net tvirčiausias kapas po žeme ilgainiui išnyks. Laikas, žemės drebėjimai, rūgštus dirvožemis, gamtos stichijos – visa tai nepalieka jokios garantijos, kad … [Skaityti toliau…]
„Divino Afflante Spiritu“ – tai popiežiaus Pijaus XII enciklika, paskelbta 1943 m. rugsėjo 30 d., per Šv. Jeronimo minėjimą. Ji laikoma lūžio tašku katalikiškame Biblijos aiškinime, nes atvėrė duris šiuolaikinei, moksliniais principais pagrįstai, bet tikėjimui paklusniai Biblijos studijai. Pavadinimas „Divino Afflante Spiritu“ reiškia „Dieviškosios dvasios įkvėptas“. Encikliką paskelbė popiežius Pijus XII, kuris pontifikavo Antrojo pasaulinio … [Skaityti toliau…]
Latvija – kraštas, kuriame religinės tradicijos susipynė su įvairių laikmečių ir tautų įtakomis. Ilgus amžius šalyje klestėjo pagoniškos apeigos, kurios buvo giliai įsišaknijusios latvių kultūroje. Dievybės, susijusios su gamta, žemdirbyste ir kasdieniu gyvenimu, užėmė reikšmingą vietą žmonių pasaulėžiūroje. Viduramžiais į Latvijos teritoriją atvyko krikščionybė. Pirmieji jos ženklai pasirodė dar prieš XIII amžių, tačiau reikšmingas lūžis … [Skaityti toliau…]
Religinė literatūra – tai daugiau nei vien tik tekstai apie Dievą, tikėjimą ar dvasines praktikas. Tai ištisos mąstymo ir išminties epochos, kuriose atsispindi žmonijos dvasinės paieškos, filosofiniai apmąstymai ir atsakymai į esminius egzistencinius klausimus. Norint geriau suprasti teologiją, įvairias religines tradicijas ir jų poveikį pasauliui, būtina susipažinti su svarbiausiais tekstais, kurie formavo ne tik tikėjimą, … [Skaityti toliau…]
Teokosmologija (gr. Θεοκοσμολογία, theokosmología) – tai mokymas arba filosofinis-teologinis požiūris, aiškinantis pasaulio kilmę, sandarą ir tikslą, remiantis Dievo buvimu ir Jo kūrybine veikla. Žodis sudarytas iš graikiškų šaknų: theos (Dievas), kosmos (pasaulis) ir logos (mokymas, žodis). Teokosmologija siekia suvokti, kaip Dievas sukūrė visatą, kokia yra jos tvarka ir kaip ji rodo Jo valią bei tikslą. … [Skaityti toliau…]
Bitė (madhu-makṣikā sanskrite) turi svarbią, nors ir ne itin dažnai akcentuojamą vietą seniausiuose Indijos religiniuose tekstuose. Jau Vedose, ypač Rigvedoje, minimas medus (madhu) – kaip dieviškas gėrimas, susijęs su nemirtingumu, žinojimu ir šviesa. Kadangi bitės yra medaus nešėjos, jos laikomos dieviškos tvarkos, energijos ir saldumo pernešėjomis. Medus Rigvedoje apibūdinamas kaip dangiška substancija, skirta dievams – … [Skaityti toliau…]