1912 m. birželio 7 d. popiežius Pijus X paskelbė encikliką Lacrimabili statu, skirtą Lotynų Amerikos arkivyskupams ir vyskupams. Šis dokumentas buvo reakcija į pranešimus apie vietinių gyventojų, ypač Amazonės regione, išnaudojimą ir neteisėtą vergovę. Enciklikoje popiežius pabrėžė, kad, nors oficialiai vergovė buvo panaikinta, praktikoje daugelis vietinių gyventojų vis dar patiria priespaudą ir neteisybę . Enciklikos … [Skaityti toliau…]
Gailestingumo darbai – tai konkretūs veiksmai, kuriais krikščionys parodo meilę artimui, ypač tiems, kurie kenčia kūnu ar siela. Lotyniškai jie vadinasi Opera misericordiae. Šie darbai nėra tik moralinis idealas – jie remiasi Kristaus žodžiais ir yra senosios Bažnyčios praktikos dalis, perėmusi žydų gailestingumo tradicijas ir papildžiusi jas Kristaus mokymu. Jie buvo laikomi esminiu tikro tikėjimo … [Skaityti toliau…]
1911 m. gegužės 24 d. popiežius Pijus X paskelbė encikliką Iamdudum, reaguodamas į 1910 m. spalio 5 d. įvykusią Portugalijos revoliuciją, po kurios šalyje buvo įvesta respublika ir pradėta griežta antiklerikalinė politika. Ši enciklika buvo adresuota patriarchams, primams, arkivyskupams, vyskupams ir kitiems ordinarams, esantiems taikoje ir bendrystėje su Apaštaliniu Sostu. Enciklikos pavadinimas Iamdudum iš lotynų … [Skaityti toliau…]
„Notre charge apostolique“ (liet. „Mūsų apaštališkoji pareiga“) – tai popiežiaus šv. Pijaus X apaštališkasis laiškas, paskelbtas 1910 m. rugpjūčio 25 d., adresuotas Prancūzijos vyskupams. Šiame dokumente popiežius griežtai kritikavo prancūzų katalikiškąjį socialinį judėjimą „Le Sillon“ (liet. „Vaga“), vadovaujamą Marco Sangnier, dėl jo nukrypimo nuo tradicinės Katalikų Bažnyčios doktrinos ir hierarchinės struktūros. „Le Sillon“ buvo įkurtas … [Skaityti toliau…]
Sigmundo Freudo teiginys, kad religija, ypač krikščionybė, yra „kolektyvinė neurozė“, išlieka vienu kontroversiškiausių jo psichoanalizės teiginių. Ši idėja, išdėstyta knygoje The Future of an Illusion (1927), supurtė ne tik religines bendruomenes, bet ir tapo pagrindu moderniai religijos kritikai. Freudas religiją laikė ne transcendencijos šaltiniu, o psichologiniu gynybos mechanizmu, kylančiu iš vaikystės baimių, tėvo komplekso ir … [Skaityti toliau…]
Tikėjimas nuo seno laikomas ne tik paguodos, bet ir iššūkio šaltiniu. Jis kviečia žmogų į gilesnį gyvenimą, tačiau kartu reikalauja atsisakyti patogumų, laikytis drausmės ir kartais net kęsti persekiojimus. Ar tikėti reiškia kentėti? Ar tikinčiojo kelias neišvengiamai veda į kančią, ar vis dėlto jame slypi laisvė, kurios neįmanoma patirti be savęs peržengimo? Šie klausimai lydi … [Skaityti toliau…]
1910 m. gegužės 26 d. popiežius Pijus X paskelbė encikliką Editae Saepe, skirtą paminėti šventojo Karolio Boromėjaus kanonizacijos 300-ąsias metines. Šis dokumentas buvo adresuotas patriarchams, primams, arkivyskupams, vyskupams ir kitiems ordinarams, esantiems taikoje ir bendrystėje su Apaštaliniu Sostu. Popiežius Pijus X, valdęs nuo 1903 iki 1914 metų, žinomas dėl savo pastangų atnaujinti Bažnyčios gyvenimą ir … [Skaityti toliau…]
1909 metų pavasarį popiežius Pijus X paskelbė encikliką Communium rerum, skirtą pažymėti 800-ąsias šventojo Anzelmo iš Kenterberio mirties metines. Tai buvo ne tik pagarbus teologinio šviesulio paminėjimas, bet ir aktuali reakcija į Bažnyčios laikmečio iššūkius. Pijus X, valdęs nuo 1903 metų, siekė stiprinti tikėjimo pagrindus modernizmo iššūkių akivaizdoje. Jo enciklikos dažnai išryškina aiškų grįžimą prie … [Skaityti toliau…]
Popiežiai šimtmečius kalbėjo ir rašė lotyniškai. Lotynų kalba Romos Katalikų Bažnyčioje tapo ne tik liturgine, bet ir administracine, teologine bei diplomatine kalba. Tai nebuvo atsitiktinumas, o sąmoningas pasirinkimas, kurio šaknys siekia ne tik ankstyvąją Bažnyčios istoriją, bet ir platesnį Vakarų Europos kultūrinį ir politinį kontekstą. Lotynų kalba buvo oficiali Romos imperijos kalba, ypač Vakarų jos … [Skaityti toliau…]
Modernistų teologija – tai XX a. pradžios katalikų intelektualų judėjimas, siekęs suderinti krikščioniškąjį mąstymą su moderniais mokslo, filosofijos ir istorijos kritikos pasiekimais. Ši srovė iš esmės kėlė iššūkį tradicinei scholastinės teologijos sistemai, siūlydama dinamiškesnį tikėjimo supratimą. Pagrindiniai modernistų teologijos principai Pagrindiniai modernistų atstovai 1907 m. popiežius Pijus X enciklika Pascendi dominici gregis oficialiai pasmerkė modernizmą … [Skaityti toliau…]