Sinajaus palimpsestas – vienas įspūdingiausių ir svarbiausių ankstyvosios krikščionybės rankraščių pasaulyje. Šis dokumentas žinomas daugybe pavadinimų: Codex Sinaiticus Syriacus, Syriac Sinaiticus, Sinaitic Palimpsest, Sinai Syr. 30 arba tiesiog Old Syriac Gospels (senosios sirų Evangelijos). Sirų kalba jis vadinamas Evangelion da-Mepharreshe („Atskirų Evangelijų knyga“). Tai ne tik seniausias išlikęs beveik pilnas keturių kanoninių Evangelijų vertimas į sirų (aramaikų) kalbą, bet ir klasikinis palimpsesto pavyzdys – rankraštis, ant kurio senesnį tekstą „ištrynė“ ir perrašė vėlesnis.
Šiandien šis unikalus rankraštis saugomas Šv. Kotrynos vienuolyne Sinajaus kalne (Egiptas) ir yra neįkainojamas šaltinis Biblijos tekstinei kritikai, ankstyvosios krikščionybės istorijai bei sirų kalbos studijoms.
Kur ir kaip atrastas rankraštis?
1892 m. vasario mėnesį Šv. Kotrynos vienuolyne Sinajuje lankėsi dvi seserys – škotų mokslininkės Agnes Smith Lewis (1843–1926) ir jos identiška dvynė Margaret Dunlop Gibson. Abi buvo puikios semitistės, mokėjo sirų, arabų ir kitas senovės kalbas. Vienuolyno bibliotekoje joms parodė storą, senovinį tomą. Agnes žvilgsnis iš karto užkliuvo: lapai buvo perrašyti du kartus – po vėlesniu tekstu aiškiai matėsi senesnis, vos įskaitomas rašalas.
Tai buvo palimpsestas – pergamentas, kurį VII–VIII a. vienuoliai „perdirbo“: senąjį tekstą nubraukė ir užrašė naują, nes pergamentas tuo metu buvo brangi medžiaga. Agnes ir Margaret nufotografavo visą rankraštį. Grįžusios į Angliją, jos parodė nuotraukas žinomiems specialistams (tarp jų F. C. Burkittui ir R. L. Bensly’ui), kurie patvirtino: po viršutiniu tekstu slypi seniausia žinoma sirų kalba Evangelijų versija.
1893 m. seserys grįžo į Sinajų su visa mokslininkų komanda (įskaitant J. Rendel Harrisą ir R. L. Bensly’ą). Per 40 dienų jie tiesiogiai iš rankraščio transkribavo visą tekstą. Agnes naudojo net specialų cheminį reagentą (amonio hidrosulfidą), kad išryškintų išblukusį apatinį sluoksnį. 1894 m. Agnes Smith Lewis išleido pirmąjį anglų kalbos vertimą.
Kas parašyta rankraštyje ir kada?
Rankraštis datuojamas vėlyvu IV a. arba ankstyvu V a. (maždaug 375–450 m. po Kr.). Tai vienas iš dviejų išlikusių „senosios sirų“ (Old Syriac) Evangelijų variantų (antrasis – Curetonian Gospels). Apatinis tekstas – tai beveik pilnos keturios kanoninės Evangelijos (Mato, Morkaus, Luko ir Jono) sirų kalba. Rankraštis turi 179 folijas (lapus), tačiau yra keletas lacūnų (trūkstamų dalių), pvz., kai kurių eilučių Morkaus pabaigoje ar Mato skyriuose.
Viršutinis (vėlesnis) tekstas parašytas apie 697–778 m. (tikslus skaičius diskutuojamas dėl skylės pergamente). Tai „Šventųjų moterų išrinktosios istorijos“ – kankinių ir šventųjų moterų biografijos (pvz., Teoklės, Eugenijos, Pelagijos ir kt.), taip pat trumpas tikėjimo išpažinimas ir Efraimo Sirijiečio eilės. Šį tekstą perrašė vienuolis Jonas Atsiskyrėlis (John the Recluse).
Kodėl palimpsestas? VIII a. Evangelijos jau buvo perkeltos į standartinę Peshitta versiją, todėl senesnį vertimą „ištrynė“, kad pergamentą panaudotų naujoms šventųjų gyvenimo istorijoms.
Kokia rankraščio reikšmė?
Sinajaus palimpsestas – tikras lobis Biblijos mokslui:
- Tai seniausias žinomas Evangelijų vertimas į sirų kalbą – kalbą, kuri buvo artima Jėzaus gimtajai aramaikų kalbai.
- Jis rodo, kaip ankstyvieji sirakalbių krikščionys suprato graikišką originalą. Tekste randame unikalių skaitymų, kurie skiriasi nuo vėlesnių versijų (pvz., Mato 1,16 – „Marija pagimdė Jėzų, kuris vadinamas Kristumi“).
- Palyginti su graikiškais kodeksais (pvz., Codex Sinaiticus), jis padeda rekonstruoti ankstyviausią Evangelijų tekstą.
- Tai įrodymas, kad jau II–III a. egzistavo sirų Evangelijų vertimai (galbūt net anksčiau nei Diatessaronas).
Rankraštis nėra „eretinis“ – jis visiškai atitinka krikščionišką ortodoksiją, tačiau suteikia unikalių įžvalgų apie tai, kaip Evangelijos skambėjo pirmųjų krikščionių ausims Artimuosiuose Rytuose.
Kur jį galima pamatyti šiandien?
- Originalas saugomas Šv. Kotrynos vienuolyne (Sinai Syr. 30).
- Aukštos kokybės spalvotos ir multispektrinės nuotraukos prieinamos Sinai Palimpsests Project svetainėje (sinai.library.ucla.edu arba sinaipalimpsests.org) – ten specialia technologija „atkuriamas“ apatinis tekstas.
- Anglų kalbos vertimas (1894 m., Agnes Smith Lewis).
- Mokslinė sirų transkripcija taip pat yra archyve.
Kodėl šis rankraštis svarbus ne tik mokslininkams?
Sinajaus palimpsestas primena, kad Biblija – tai gyva istorija, kuri keliaudavo per šimtmečius, perrašinėtojų rankas ir net per „ištrynimus“. Jis liudija, kaip ankstyvieji krikščionys sirų kalba – Jėzaus gimtosios kalbos giminaitėje – skaitė ir suprato Evangelijas. Tai tiltas tarp graikiško Naujojo Testamento ir Artimųjų Rytų krikščionybės, kuri gyvuoja iki šiol.