Vardas Jėzus. Kodėl būtent toks?

Vardas Biblijoje nėra tik žyma ar skambus garsų junginys – tai asmens tapatybės atspindys, misijos ženklas, kartais net pranašystė. Kai Dievas per angelą Gabrielių pasiuntė žinią Mergelei Marijai, kad ji pagimdys Dievo Sūnų, Jis nurodė ir tai, kaip tas vaikas turi būti pavadintas: „Tu pavadinsi jį Jėzumi“ (Lk 1,31). Kodėl būtent taip? Kodėl ne Juozapas, … [Skaityti toliau…]

Marijos Fiat

Marijos „Fiat“ – tai viena svarbiausių akimirkų ne tik Evangelijoje, bet visoje krikščioniškoje teologijoje. Tai momentas, kai jauna mergina iš Nazareto, gavusi netikėtą žinią iš dangaus, ne tik neišsigąsta, bet ištaria savo laisvą „taip“. Lotyniškas žodis „fiat“ reiškia „tebūnie“, ir šiuo vienu žodžiu Marija atsako angelui Gabrieliui: „Tebūnie man, kaip tu pasakei“ (Lk 1,38). Tai … [Skaityti toliau…]

Iš Tėvo namų nedarykite prekybos namų

Evangelijoje pagal Joną randame sceną, kurioje Jėzus, atėjęs į Jeruzalės šventyklą, aptinka jos kiemus virtusius turgumi. Ten veikia pinigų keitėjai, prekiaujama aukojimui skirtais gyvuliais – jaučiais, avinėliais, karveliais. Jėzus, matydamas, kaip religinė vieta pavirto verslu, išveja pirklius, apverčia stalus ir pasako garsiąją frazę: „Iš mano Tėvo namų nedarykite prekybos namų!“ (Jn 2, 16). Ši scena … [Skaityti toliau…]

Jėzus buvo vadinamas „rabbi“

Naujajame Testamente Jėzus ne kartą vadinamas „rabbi“ – tai hebrajiškas žodis, reiškiantis „mano mokytojau“. Pirmojo amžiaus žydų kultūroje šis terminas buvo pagarbus kreipinys į Rašto aiškintoją, mokytoją, dar neturintis griežtai oficialaus statuso, kaip vėlesnių laikų rabinams. Žodis „rabbi“ tuo metu nusakė žmogų, kuris mokė iš Šventojo Rašto, aiškino Įstatymą ir turėjo sekėjų – būtent taip … [Skaityti toliau…]

Chanuka

Chanuka – tai žydų šviesos šventė, dažnai pasaulietinėje kultūroje vadinama „žydiškomis Kalėdomis“, nors savo prigimtimi ir kilme ji su Kalėdomis nesusijusi. Chanuka minima aštuonias dienas žiemos laikotarpiu, prasidedant 25-ąją Kislevo mėnesio dieną (pagal hebrajišką kalendorių), paprastai tai būna lapkričio–gruodžio mėnesiais. Šventė primena apie istorinį žydų sukilimą prieš graikų okupaciją ir stebuklą, kai vos vienos dienos … [Skaityti toliau…]

Kas yra iftaras?

Iftaras – tai vakarinis valgymas, kuriuo musulmonai nutraukia kasdienį pasninką per Ramadano mėnesį. Per visą Ramadaną tikintieji nuo aušros iki saulėlydžio susilaiko nuo maisto, gėrimų, rūkymo ir intymių santykių, o iftaras žymi pasninko pabaigą kiekvieną dieną. Tai ne tik fizinio alkio numalšinimas, bet ir dvasinė pertraukos akimirka, kurios metu žmogus dėkoja Dievui, pasidalija maistu ir … [Skaityti toliau…]

Švenčių komercializacija

Religinės šventės nuo senų laikų buvo žmogaus dvasinio gyvenimo šerdis. Tai buvo laikas susikaupimui, bendrystei, atminčiai ir Dievo artumo išgyvenimui. Tačiau šiuolaikiniame pasaulyje vis daugiau žmonių pastebi, kad religinės šventės praranda savo gilumą ir vis dažniau tampa vartojimo ciklo dalimi, kur „kada Kalėdos?“ atsakoma ne žiūrint į liturginį kalendorių, o į prekybos centrų vitrinų puošmenas. … [Skaityti toliau…]

Hamanas

Hamanas – tai Esteros knygos veikėjas, Persijos karaliaus Achašvero patarėjas, kuris siekė sunaikinti žydų tautą. Jis yra vienas pagrindinių Purimo istorijos antagonistų, simbolizuojantis neapykantą, puikybę ir valdžios troškimą. Pasakojime Hamanas įsiunta, kai žydas Mordechajus atsisako jam nusilenkti. Tai Hamanas priima kaip asmeninį įžeidimą ir nusprendžia atkeršyti ne tik Mordechajui, bet visai jo tautai – žydams. … [Skaityti toliau…]

Purimas

Purimas – tai viena iš spalvingiausių ir linksmiausių žydų švenčių, švenčiama kaip triukšminga, džiugi pergalės prieš blogį šventė, primenanti seną, bet iki šiol aktualią tiesą: kai atrodo, kad viskas pasmerkta – viskas gali apsiversti. Purimo šventė kyla iš Esteros knygos, esančios Senajame Testamente (Tanache). Istorija vyksta Persijos imperijoje, valdant karaliui Achašverui (tapatinamam su Kserksu I, … [Skaityti toliau…]

Jėzaus apipjaustymas

Apipjaustymas – tai senasis žydų ritualas vienas pirmųjų konkrečių įvykių Jėzaus gyvenime, apie kurį liudija Evangelijos. Ši istorinė detalė tampa ir teologiniu simboliu: Dievas, tapęs žmogumi, jau aštuntąją dieną po gimimo pradeda laikytis Įstatymo, kurį vėliau išpildys iki galo. Tai tylus, bet svarbus įvykis, kuriame Jėzus susitapatina su savo tauta, su kūnu, su žmogiška prigimtimi … [Skaityti toliau…]