Šventasis Grigalius Didysis: Bažnyčios reformatorius ir „Dievo tarnas“ Šventasis Grigalius Didysis (lot. Gregorius Magnus, it. Gregorio Magno), gyvenęs apie 540–604 m., yra vienas žymiausių krikščionių šventųjų, popiežių ir Bažnyčios mokytojų, kurio darbai padėjo formuoti viduramžių Bažnyčią ir Vakarų krikščionybę. Pravarde „Didysis“ dėl savo teologinio gylio, administracinių reformų ir pastoracinės veiklos, jis taip pat žinomas kaip … [Skaityti toliau…]
Šventasis Atanazas Aleksandrietis, dar vadinamas Atanazas Didysis (lot. Athanasius Alexandrinus, gr. Ἀθανάσιος Ἀλεξανδρείας), buvo vienas įtakingiausių IV a. krikščionių teologų, Bažnyčios mokytojas ir nenuilstantis Nikėjos tikėjimo gynėjas prieš arijonizmo ereziją. Jo gyvenimas, pažymėtas tremtimis, teologiniais ginčais ir nepalaužiamu tikėjimu, padėjo formuoti krikščionių doktriną, ypač mokymą apie Kristaus dieviškumą. Atanazas, pravarde „Bažnyčios stulpas“, tapo simboliu drąsos … [Skaityti toliau…]
Ar Mozė, stovėdamas Sinajaus kalno papėdėje prieš daugiau nei 3000 metų, galėjo nujausti, kad jo tauta laukia žmogaus, kuris pakeis istoriją? Ar Abraomas, sudarydamas sandorą su Dievu, turėjo bent menkiausią užuominą apie Mesiją? O gal paprasti piemenys, tremtiniai ar pranašai, gyvenę šimtmečiais anksčiau, nešiojo širdyje viltį, kurią vėliau krikščionys atpažins kaip Jėzaus laukimą? Tiesiogiai niekas … [Skaityti toliau…]
Fundamentalistų Jėzaus Kristaus Paskutiniųjų Dienų Šventųjų Bažnyčia (angl. Fundamentalist Church of Jesus Christ of Latter-Day Saints, FLDS) – tai religinė sekta, atsiskyrusi nuo pagrindinės mormonų bažnyčios (Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios) XIX a. pabaigoje dėl nesutikimo atsisakyti poligamijos, kuri buvo laikoma šventa ir Dievo įsakyta praktika. Ši bendruomenė, įsikūrusi izoliuotuose JAV regionuose, ypač Hildale … [Skaityti toliau…]
Krikščionių ir musulmonų konfliktai, ypač viduramžiais, yra viena įspūdingiausių ir sudėtingiausių istorijos dalių. Šie karai, dažnai vadinami kryžiaus žygiais, taip pat apėmė kitus mūšius ir kampanijas, vykusias tarp krikščionių ir musulmonų VII–XVII a., daugiausia Artimuosiuose Rytuose, Šiaurės Afrikoje, Iberijos pusiasalyje ir Balkanuose. Jie buvo skatinami religinių, politinių ir ekonominių motyvų, o jų pasekmės formavo šiuolaikinį … [Skaityti toliau…]
Incestas – tai seksualiniai santykiai tarp artimų kraujo giminaičių arba tarp asmenų, laikomų artimais pagal socialinius ar teisėtus ryšius, pavyzdžiui, įtėvių ir įvaikių. Šis reiškinys yra visuotinis moralinis ir kultūrinis tabu, aptinkamas beveik visose žmonių visuomenėse, nors kiekvienoje kultūroje skiriasi ribos, kur prasideda ir baigiasi „per arti giminystė“. Žodis incestas kilęs iš lotynų kalbos incestus, … [Skaityti toliau…]
Šventasis Hilarijus iš Puatjė (lot. Hilarius Pictaviensis) – vienas reikšmingiausių IV a. krikščionių teologų, Bažnyčios mokytojas ir arijonizmo priešininkas, dažnai vadinamas „Vakarų Atanazu“ dėl savo nenuilstamos kovos už ortodoksinį tikėjimą. Jo gyvenimas, darbai ir mintys padėjo pagrindą krikščioniškosios doktrinos formavimuisi, o jo raštai išlieka svarbūs iki šiol. Hilarijus, gyvenęs apie 310–367 m., yra žinomas įvairiais … [Skaityti toliau…]
Vardas: Irenaeus LugdunensisGimimo data: apie 130 m.Mirties data: apie 202 m.Vieta: gimė tikėtina Smirnoje (dabar Izmiras, Turkija), veikė Lijone (pranc. Lyon)Mirtis: tikėtina kankinystė per imperatoriaus Septimijaus Severo persekiojimus Šv. Irenėjus gimė Mažojoje Azijoje, greičiausiai krikščioniškoje šeimoje. Jaunystėje buvo šv. Polikarpo, Smirnos vyskupo ir kankinio, mokinys. Polikarpas pats buvo mokęsis iš apaštalo Jono, todėl Irenėjus priklauso … [Skaityti toliau…]
„De Civitate Dei“ (lot. „Apie Dievo miestą“) – tai vienas žymiausių Šv. Augustino filosofinių ir teologinių veikalų, rašytas nuo 413 iki 426 metų Hipono mieste Šiaurės Afrikoje. Tai nebuvo dokumentas siaurąja prasme, kaip kokia nors popiežiaus enciklika, bet išsamus teologinis traktatas, turėjęs ir iki šiol turintis didžiulę įtaką Vakarų krikščioniškajai mąstysenai, valstybinei idėjai ir pasaulėžiūrai. … [Skaityti toliau…]
Encikliką Ad Salutem Humani paskelbė popiežius Pijus XI 1930 metų balandžio 20 dieną, minėdamas 1500-ąsias šv. Augustino – vieno iškiliausių Vakarų Bažnyčios Tėvų – mirties metines. Šis dokumentas ne tik pagerbė šventąjį, bet kartu buvo savotiška teologinė deklaracija, atsakanti į XX amžiaus pradžios krizes: dvasinį relativizmą, racionalizmo įsigalėjimą ir išaugusį abejingumą Bažnyčios autoritetui. Lotyniškai pavadinimas … [Skaityti toliau…]