Baltazaras (hebr. בֵּלְשַׁאצַּר, Belšazzar) – biblinė figūra, minima Senojo Testamento Danieliaus knygoje (Dan 5), vaizduojama kaip paskutinis Babilono karalius, kurio puota tapo dieviškojo teismo simboliu. Jo vardas ir istorija persmelkta religinės, istorinės ir kultūrinės reikšmės, atspindinčios Babilono žlugimą ir žmogaus puikybės trapumą. Pagal Danieliaus knygą, Baltazaras buvo Babilono karalius, surengęs prabangią puotą, kurios metu šventvagiškai … [Skaityti toliau…]
Babilonas buvo senovės Mesopotamijos miestas, įsikūręs šalia Eufrato upės dabartinio Irako teritorijoje, maždaug 85 km į pietus nuo Bagdado. Šis miestas garsėjo kaip politinis, kultūrinis ir religinis centras, tapęs Babilonijos imperijos širdimi. Babilonas išsiskyrė savo architektūra, pažangia teisine sistema ir moksliniais pasiekimais. Jo vardas siejamas tiek su didybe, tiek su žlugimu, o Biblijoje jis tapo … [Skaityti toliau…]
Išganymo armija (angl. The Salvation Army) yra tarptautinė krikščioniška labdaros organizacija ir bažnyčia, įkurta 1865 m. Londone. Ją įsteigė metodistų pamokslininkas Williamas Boothas ir jo žmona Catherine Booth, siekdami padėti skurstantiems ir visuomenės atstumtiesiems, skelbdami evangeliją ir teikdami praktinę pagalbą. Šiandien organizacija veikia daugiau nei 130 šalių ir turi apie 1,7 mln. narių. Išganymo armijos … [Skaityti toliau…]
Viljamas Tomas Stedas (William Thomas Stead, 1849 m. liepos 5 d. – 1912 m. balandžio 15 d.) buvo britų žurnalistas, redaktorius ir leidėjas, laikomas vienu iš tyrimo žurnalistikos pradininkų. Jis išgarsėjo savo drąsiomis kampanijomis už socialines reformas, įtakingais straipsniais ir „naująja žurnalistika“, kuri padėjo pagrindą šiuolaikiniam tabloidiniam stiliui. Stedas taip pat buvo žinomas dėl savo … [Skaityti toliau…]
Ninevės rūmai, iškilę VII a. pr. m. e. ant Kuyunjik kalvos prie Tigro upės (dab. Mosulas, Irakas), buvo Asirijos imperijos širdis – ne tik karalių rezidencija, bet ir religijos, propagandos bei žinių centras. Šie rūmai, siejami su karaliais Senacheribu ir Ašurbanipalu, atspindėjo Asirijos pasaulėžiūrą: galia, dieviškumas ir išmintis buvo neatsiejami. Ninevės rūmai buvo monumentalus kompleksas, … [Skaityti toliau…]
„Ono piramidės“ – tai metaforinė sąvoka, naudojama apibūdinti teisingumo raidos modelį, kurį pateikė Lietuvos filosofas ir teisės teoretikas Stasys Šalkauskis-Ona (kartais trumpinamas tiesiog „Ona“ akademinėje tradicijoje). Nors pats terminas „piramidės“ nėra pažodžiui vartojamas istoriniuose šaltiniuose, jis dažnai pasitelkiamas vizualiai ar struktūriškai perteikti teisingumo principų evoliuciją, kylančią nuo instinktyvios, gamtinės prievartos iki racionalios, teisinės santvarkos. Piramidės … [Skaityti toliau…]
Hesiodas – tai vienas seniausių žinomų graikų poetų, gyvenęs apie VIII a. pr. Kr. Be Homero, jis yra viena reikšmingiausių figūrų ankstyvojoje graikų literatūroje. Hesiodas parašė du pagrindinius kūrinius: „Teogoniją“ (dievų kilmės mitologinę giminę) ir „Darbus ir dienas“, kuriame aptariamas žmogaus gyvenimas, darbas, dorovė ir teisingumas. Skirtingai nei epinis Homeras, Hesiodas rašė iš asmeninės patirties, … [Skaityti toliau…]
Timokratija Timokratija – tai valdymo forma, atsiradusi senovės Graikijoje apie VII–VI a. pr. Kr., kai politinės teisės ir pareigos bendruomenėje ėmė priklausyti nuo turto kiekio. Šis terminas kilęs iš graikų žodžių timē (τιμή) – „garbė“, „vertė“ ir kratos (κράτος) – „valdžia“. Timokratijoje garbė ir valdžia suteikiamos tiems, kurie yra turtingi, o visuomenės tvarka grindžiama materialine … [Skaityti toliau…]
Laikotarpiu nuo 750 iki 650 m. pr. Kr. Graikijoje formuojasi naujas teisingumo principas – Dikė, kuris žymi svarbų virsmą nuo formalios tvarkos (eunomijos) prie moralinio teisingumo, grindžiamo ne vien įstatymų raidėmis, bet ir jų dvasia. Graikų mitologijoje Dikė – tai Temidės dukra, deivė, įkūnijanti teisingumą kaip dorą ir sąžiningumą. Ji stebi žmonių elgesį ir saugo, … [Skaityti toliau…]
Eunomija (nuo XII a. pr. Kr.). Po arche laikotarpio, kuris rėmėsi išminties ir simbolinio autoriteto principu, atėjo naujas etapas – eunomijos epocha. Šis terminas kilęs iš graikų kalbos žodžio „εὐνομία“ – gera, teisinga tvarka. Eunomija siejama su ankstyvuoju polisų formavimosi laikotarpiu, kai ėmė ryškėti pirmosios organizuotos politinės struktūros, o teisingumo samprata pradėjo atsiskirti nuo mitologinės … [Skaityti toliau…]