Philo Judaeus (Filonas Aleksandrietis) – I a. žydų filosofas, teologas ir ieškotojas, bandęs sujungti graikų mąstyseną su judaizmo tradicija. Jo kūryba – tai platus traktatų, komentavimų ir dialogų rinkinys, parašytas graikų kalba, kuriame Philo pasitelkia platoniškos ir stojiškos filosofijos idėjas, kad alegoriškai išaiškintų Senojo Testamento pasakojimus bei Mozės įstatymus. Jo interpretacijos nėra paviršutiniškos – jos … [Skaityti toliau…]
„Pesher Nahum“ – tai vienas iš Negyvosios jūros ritinių, atrastų Qumrano urvuose prie Negyvosios jūros XX a. viduryje. Šis tekstas priklauso vadinamajai pesher literatūrai – tai ypatinga biblinės interpretacijos forma, būdinga Qumrano bendruomenei (greičiausiai esenams). Žodis pesher hebrajų kalba reiškia „aiškinimas“ arba „komentaras“. Tokia raštijos rūšis jungia pranašų raštų citatas su jų „teisingu išaiškinimu“, pritaikant … [Skaityti toliau…]
„Hypothetica“ parašė Philo Judaeus, geriau žinomas kaip Filo Aleksandrietis (apie 20 m. pr. Kr. – 50 m. po Kr.). Tai buvo žydų filosofas iš Aleksandrijos (Egiptas), gyvenęs helenistiniame kontekste, kur jungėsi žydų religija ir graikų filosofija. Filas stengėsi parodyti, kad Mozės įstatymas nėra kažkas provincinio ar uždaro, bet universalus, visiems žmonėms naudingas išminties šaltinis. Jo … [Skaityti toliau…]
Antikiniame pasaulyje, ypač permainingame ir ideologijų kupiname Pirmojo amžiaus prieš Kristų ir Pirmojo amžiaus po Kristaus Artimuosiuose Rytuose, egzistavo įvairios religinės ir filosofinės srovės. Tarp jų ryškiai išsiskyrė dvi bendruomenės – esenai ir terapeutai. Nors abiems būdingas asketiškumas ir nuoširdus atsidavimas Dievui, jos aprašomos kaip skirtingos, tačiau glaudžiai susijusios, judėjimo formos. Mūsų žinios apie jas … [Skaityti toliau…]
Komentaras apie Habakuką (1QpHab / Pesher į Habakuką). Šis tekstas yra vienas iš žymiausių Kumrano rankraščių – Habakuko pesher, atrastas 1947–1956 m. dykumoje prie Negyvosios jūros (Cave 1). Rankraštis datuojamas I a. pr. Kr.–I a. po Kr. Tekstas yra fragmentiškas – ne visi stulpeliai ir eilutės išliko, todėl vertime pateikiama tik tai, kas iš tiesų … [Skaityti toliau…]
Keturių pagrindinių dorybių sąvoka kyla iš senovės filosofijos ir krikščioniškos moralės tradicijos. Šios dorybės yra pagrindiniai žmogaus charakterio bruožai, kurie padeda gyventi dorybingą ir teisingą gyvenimą. Jas vadiname kardinolinėmis dorybėmis, nes jos yra moralinės elgsenos pamatas. Štai ką reiškia kiekviena iš jų: Šios keturios pagrindinės dorybės yra kertiniai principai, kurie padeda žmogui ugdyti dorą gyvenimo … [Skaityti toliau…]
Trys žymieji geri darbai – malda, pasninkas ir išmalda – yra esminiai krikščioniško gyvenimo veiksmai, kurie padeda tikintiesiems artėti prie Dievo, ugdyti dvasinę drausmę ir rodyti meilę artimui. Šie geri darbai remiasi krikščioniškosios moralės ir etikos principais ir padeda žmogui ugdyti ryšį su Dievu bei bendruomene. Šie trys geri darbai yra svarbūs katalikų tikėjime, ypač … [Skaityti toliau…]
Didžiosios nedorybės (dar vadinamos septyniomis mirtinomis nuodėmėmis) yra žmogaus moralinės ydos, kurios laikomos pavojingomis, nes jos veda į kitus nuodėmingus veiksmus ir toliau nutolina nuo Dievo. Šios nuodėmės yra skirtos parodyti pagrindines silpnybes, kurias žmogus turėtų vengti ir su kuriomis kovoti. Štai ką jos reiškia: Šios nedorybės yra iššūkis žmogaus dvasiniam gyvenimui, nes jos skatina … [Skaityti toliau…]
Garbinkime Švenčiausiąjį Sakramentą, Jėzaus Kristaus,mūsų Viešpaties, tikrąjį Kūną ir Kraują,dabar ir visados, ir per amžius. Amen. Švenčiausiojo Sakramento garbinimas yra viena iš giliausių ir nuoširdžiausių katalikų tikėjimo praktikų. Tai yra pagarba ir adoracija, rodoma Eucharistijai, kuri, pagal katalikų tikėjimą, yra tikrasis Jėzaus Kristaus Kūnas ir Kraujas, realiai esantis duonos ir vyno pavidalu. Ši praktika remiasi … [Skaityti toliau…]
Atgaila yra esminė krikščioniškojo tikėjimo dalis, per kurią tikintieji atstato santykį su Dievu ir gauna atleidimą už savo nuodėmes. Kad atgaila būtų veiksminga ir tikra, ji turi būti atlikta su tinkama širdies nuostata ir laikantis tam tikrų žingsnių. Atgailos dalys: Šios atgailos dalys yra pagrindas nuoširdžiam atgailavimui ir susitaikymui su Dievu bei Bažnyčia. Tik per … [Skaityti toliau…]
Svetimos nuodėmės yra katalikų moralės mokymo dalis, kuri pabrėžia ne tik asmeninių nuodėmių svarbą, bet ir atsakomybę už kitų daromas nuodėmes. Tai reiškia, kad žmogus gali būti kaltas ne tik dėl savo veiksmų, bet ir dėl to, kad prisideda prie kitų nuodėmių. Štai ką reiškia skirtingi svetimų nuodėmių būdai: Šios kategorijos pabrėžia atsakomybę ne tik … [Skaityti toliau…]
Septyni geri darbai kūnui (kartais vadinami kūno gailestingumo darbais) yra krikščioniškosios moralės ir gailestingumo pavyzdys, įkvėptas Jėzaus mokymų, kaip rūpintis savo artimu fiziniu būdu. Šie darbai yra paremti Biblijos mokymu, ypač Evangelijos pagal Matą 25, 35-40 vieta, kur Jėzus kalba apie tai, kaip rūpinantis kitais mes iš tikrųjų rūpinamės ir pačiu Kristumi. Štai ką jie … [Skaityti toliau…]