Šahada (arabiškai: الشهادة, lietuviškai: „liudijimas“) yra pagrindinis islamo tikėjimo išpažinimas, laikomas vienu iš penkių islamo stulpų. Tai trumpas, bet itin reikšmingas teiginys, išreiškiantis musulmono tikėjimą į vienintelį Dievą (Allahą) ir Jo pasiuntinį Mahometą. Šahados tekstas yra toks: „Aš liudiju, kad nėra kito dievo, tik Allahas, ir Mahometas yra Jo pasiuntinys“ (arabiškai: أشهد أن لا إله … [Skaityti toliau…]
Popiežiaus priesaika, dar vadinama „Indiculum Pontificis“, susiformavo apie VII amžių ir buvo naudojama iki XI amžiaus. Jos tekstas įtrauktas į dokumentų rinkinį Liber Diurnus Romanorum Pontificum, kuris buvo popiežių kanceliarijos vadovas, naudojamas ruošiant oficialius aktus. Manoma, kad pats priesaikos tekstas atsirado Romos Kurijoje, kurioje tarnautojai siekė aiškiai apibrėžti naujojo popiežiaus atsakomybę ir jo ištikimybę Bažnyčios … [Skaityti toliau…]
Vienuolių įžadai – skurdas, skaistumas ir klusnumas – yra esminė pašvęstojo gyvenimo dalis Katalikų Bažnyčioje. Šie įžadai, dar vadinami evangeliniais patarimais, atspindi vienuolio ar vienuolės įsipareigojimą gyventi pagal Jėzaus Kristaus mokymą, atsisakant pasaulietinių gėrybių ir visiškai atsiduodant Dievui. Vienuolių įžadai yra vieši, savanoriški ir iškilmingi pažadai, kuriuos pašvęstojo gyvenimo nariai duoda Dievui, įsipareigodami gyventi pagal … [Skaityti toliau…]
Romos Katalikų Bažnyčios kanonų teisės kodeksas – pagrindinis Katalikų Bažnyčios teisės rinkinys, nustatantis tikinčiųjų teises ir pareigas, dvasininkų veiklą, sakramentų teikimo tvarką, bažnytinių institucijų struktūrą ir jų valdymą. Pirmasis visuotinis Katalikų Bažnyčios kanonų rinkinys buvo paskelbtas 1917 metais, popiežiaus Benedikto XV. Dabartinė, naujoji redakcija priimta 1983 metais popiežiaus Jono Pauliaus II. Ji pakeitė 1917 metų … [Skaityti toliau…]
Šventoji Tikėjimo mokymo kongregacija (lot. Congregatio pro Doctrina Fidei, CDF) yra viena seniausių ir svarbiausių Romos kurijos institucijų, atsakinga už katalikų tikėjimo doktrinos grynumo apsaugą ir sklaidą. Jos šaknys siekia XVI a., o funkcijos per amžius kito, atspindėdamos Bažnyčios iššūkius ir visuomenės pokyčius. Kongregacija buvo įkurta 1542 m. popiežiaus Pauliaus III bulėje „Licet ab initio“ … [Skaityti toliau…]
Tituba buvo XVII a. Barbadose gimusi vergė, kurios tikslus gimimo laikas ir vieta nėra tiksliai žinomi, bet manoma, kad ji gimė apie 1650–1670 metus. Kai kurie šaltiniai spėja, kad ji galėjo būti kilusi iš Pietų Amerikos ar Karibų regiono indėnų arba afrikiečių bendruomenės. Jauname amžiuje Tituba pateko į vergiją, tikėtina, per transatlantinės prekybos tinklą, kuris … [Skaityti toliau…]
Bažnytinė cenzūra – tai Katalikų Bažnyčios vykdoma raštų, skelbiančių jos mokymą, ir kitų informacijos priemonių priežiūra bei kontrolė, siekiant apsaugoti tikinčiuosius nuo erezijų, klaidingų mokymų ar moralei prieštaraujančių idėjų. Ši praktika turi gilias istorines šaknis, susijusias su Bažnyčios autoritetu ir visuomenės kontrole. Bažnytinė cenzūra pradėjo formuotis ankstyvaisiais krikščionybės amžiais, II–III a., kai Bažnyčia siekė apsaugoti … [Skaityti toliau…]
Žodis „genezė“ kilęs iš graikų kalbos γένεσις (génesis), reiškiančio „kilmė“, „atsiradimas“ arba „pradžia“. Jis į šiuolaikines kalbas pateko per lotynų genesis, o pirminis graikiškas terminas buvo sudarytas iš šaknies gen- („gimti“, „atsirasti“). Kasdienėje kalboje „genezė“ reiškia bet kokio reiškinio, daikto, idėjos ar įvykio kilmę ar atsiradimą. Tai gali būti taikoma tiek gamtos, tiek visuomenės, meno, … [Skaityti toliau…]
Penitenciarija – viena seniausių ir įdomiausių Katalikų Bažnyčios institucijų, kurios ištakos siekia viduramžius. Pavadinimas kilęs iš lotynų kalbos žodžio poenitentia, reiškiančio „atgailą“ arba „atgailos atlikimą“. Tai buvo Bažnyčios skyrius, kuris nagrinėjo reikalus, susijusius su nuodėmių išrišimu, atlaidais ir įvairiomis dvasinėmis privilegijomis, ypač tokiais atvejais, kurie viršijo eilinių nuodėmklausių kompetenciją. Didžioji Apaštališkoji Penitenciarija (Sacra Paenitentiaria Apostolica) … [Skaityti toliau…]
Aukščiausias šventosios inkvizicijos tribunolas (Suprema Sacra Congregatio Sancti Officii), dar žinomas kaip Šventasis Oficijus, buvo aukščiausia Katalikų Bažnyčios institucija, atsakinga už inkvizicijos veiklą. Ši institucija, įkurta XVI a., turėjo užtikrinti katalikų tikėjimo grynumą, kovoti su erezijomis, raganavimu ir kitais nukrypimais nuo Bažnyčios mokymo. Aukščiausias Tribunolas buvo centrinė Romos inkvizicijos valdymo struktūra, prižiūrėjusi vietinius inkvizicijos teismus … [Skaityti toliau…]