Friedricho Nietzsche’s klausimas iš „Linksmasis mokslas“ (341 aforizmas) – „Ar tu gyventum savo gyvenimą dar kartą ir begalinį skaičių kartų, be jokios naujovės?“ – yra filosofinis iššūkis ir gilus kvietimas apmąstyti savo egzistencijos prasmę, pasirinkimus ir santykį su gyvenimu. Ši „amžinojo sugrįžimo“ idėja skatina žmogų klausti: ar mano gyvenimas yra toks, kad galėčiau jį priimti … [Skaityti toliau…]
Platono dialogas „Timajas“ yra vienas iš reikšmingiausių antikos filosofijos kūrinių, kuriame aptariama visatos kilmė, struktūra ir žmogaus vieta joje. Viena iš įsimintiniausių šio veikalo idėjų yra laiko apibrėžimas kaip „judantis amžinybės atvaizdas“ (kinēton tina eikona aiōnos). Ši frazė, išsakyta Timajaus veikėjo, atspindi Platono bandymą suderinti amžinybės – nekintamos, tobulos būsenos – ir laiko, kaip kintamo, … [Skaityti toliau…]
Epiktetas buvo vienas iš šviesiausių ir įtaigiausių stoicizmo mokytojų, nors pats niekada nerašė knygų. Visa tai, ką žinome apie jo mintis, išliko per mokinį Arijaną, kuris užrašė mokytojo kalbas ir pokalbius. Epiktetas gimė apie 50 metus po Kristaus, greičiausiai Hierapolyje (dabar Turkijos teritorijoje), kaip vergas, priklausęs vienam iš imperatoriaus Neronų tarnų Romoje. Jo kūnas buvo … [Skaityti toliau…]
Stoikai buvo viena įtakingiausių senovės filosofinių mokyklų, kurios įtaka siekia Antikos laikus. Filosofija gimė Atėnuose apie 300 m. pr. Kr., kai Kipre gimęs Zenonas iš Kitijo ėmė mokyti po stoa poikile – dažytuoju portiku, nuo kurio ir kilo mokyklos pavadinimas. Stoicizmo pagrindas buvo gyvenimas pagal gamtą, derinant protą, dorybę ir vidinį ramumą. Stoikai manė, kad … [Skaityti toliau…]
Didysis gaisras, arba ekpyrosis (gr. ἐκπύρωσις, „sunaikinimas ugnimi“), yra senovės stoikų filosofijos sąvoka, apibūdinanti ciklišką visatos sunaikinimą ir atsinaujinimą per kosminę ugnį. Ši idėja, kilusi iš graikų stoicizmo, atspindi ne tik kosmologinį visatos suvokimą, bet ir gilią filosofinę bei etinę perspektyvą, kaip žmogus turėtų gyventi žinodamas, kad viskas yra laikina, tačiau kartu amžina per begalinį … [Skaityti toliau…]
Begalybė – tai sąvoka, kuri peržengia žmogaus vaizduotės ribas, keldama klausimus apie visatos prigimtį, Dievo esmę ir mūsų pačių egzistenciją. Šiame straipsnyje nagrinėjama begalybė per keturias perspektyvas: religinę, teologinę, filosofinę ir matematinę, atskleidžiant, kaip kiekviena jų praturtina mūsų supratimą apie šią paslaptingą idėją. Religiniu požiūriu begalybė dažnai siejama su dieviškąja esybe, kuri yra neaprėpiama ir … [Skaityti toliau…]
Vienas įdomiausių ir intelektualiai provokuojančių senovės graikų rašytojo Plutarcho (angl. Plutarch) veikalų yra dialogas „Apie orakulų nutilimą (dar verčiama Apie orakulų išnykimą, Apie orakulų nuosmukį)“ (gr. Περὶ τῶν Ἐκλελοιπότων Χρηστηρίων, lot. De Defectu Oraculorum, angl. On the Obsolescence of Oracles). Šis kūrinys yra dalis didesnio jo esė ir dialogų rinkinio, žinomo kaip „Moralija“ (Moralia). Jame … [Skaityti toliau…]
Viena kertinių Elžbietos epochos dramų, neabejotinai palikusi gilų pėdsaką Vakarų literatūroje, yra „The Tragical History of the Life and Death of Doctor Faustus“, lietuviškai žinoma kaip „Tragiška daktaro Fausto istorija“ arba tiesiog „Daktaras Faustas“. Šis anglų Renesanso perlu laikomas kūrinys nepraranda savo galios ir šiandien, nes paliečia amžinąsias temas: nagrinėja beribio žinių troškimo ir galios … [Skaityti toliau…]
Tamsoje skendinčiose bibliotekų kertelėse, tarp senovinių rankraščių ir uždraustų knygų, yra vienas veikalas, kurio pavadinimas kelia ir siaubą, ir neapsakomą smalsumą. Tai „Mažesnysis Saliamono raktas“ (lot. „Lemegeton Clavicula Salomonis“), dar trumpiau vadinamas tiesiog „Lemegeton“. Tai ne pasakų knyga, o XVII amžiaus grimuaras – detali, sisteminga instrukcija, kaip iškviesti, suvaldyti ir priversti paklusti galingiausias anapusinio pasaulio … [Skaityti toliau…]
Kiekviena tauta turi savo pamatą – pasakojimą, kuris paaiškina, kas ji yra, iš kur atėjo ir kokia jos vieta pasaulyje. Romėnai turėjo Vergilijaus „Eneidą“, žydai – Senąjį Testamentą. O senovės airiai turėjo „Lebor Gabála Érenn“ (tariama maždaug Liaur Gavola Eirin) – „Airijos užgrobimų knygą“. Tai – ambicingas bandymas sukurti didingą nacionalinį epą, sujungiantį pagoniškas legendas, … [Skaityti toliau…]