Šitas klausimas dažnai iškyla ne iš smalsumo, o iš skaudžios patirties ar nuoširdaus nusivylimo. Istorija pilna pavyzdžių: Kryžiaus žygiai, religiniai persekiojimai, teroro aktai, sprogimai, kovos tarp sektų. Visa tai byloja viena – žmonės žudo vieni kitus Dievo vardu. Ir tada kyla labai žmogiškas klausimas: jei religija kalba apie meilę, kodėl ji sukelia tiek neapykantos? Pirmiausia … [Skaityti toliau…]
Visų Šventasis Valdove, tu leidai mums, nusidėjėliams ir nevertiems tarnams, tarnauti prie tavo šventojo altoriaus – ne dėl mūsų teisumo, bet dėl tavo gailestingumo ir dosnios meilės. Drąsiai artindamiesi prie tavo altoriaus, mes aukojame tau tavo Kristaus Kūną ir Kraują, prašydami, kad tavo Šventoji Dvasia nužengtų ant mūsų ir ant šių atnašų, ir padarytų šią … [Skaityti toliau…]
Kiekvienas, kuris pakelia akis į Šv. Petro bazilikos fasadą Vatikane, virš pagrindinio balkono, mato lotynišką įrašą in honorem principis apostolorum. Ši trumpa, bet gili frazė kasdien praeina pro milijonus turistų, tikinčiųjų ir piligrimų akis. Tačiau ne visi susimąsto, ką ji reiškia ir kokią istoriją slepia. Lotyniškai in honorem principis apostolorum reiškia:„apaštalų kunigaikščio garbei“. Apaštalų kunigaikščiu … [Skaityti toliau…]
Senajame Testamente minimos vaikų aukojimo praktikos atspindi sudėtingą religinį, kultūrinį ir istorinį kontekstą. Šios praktikos, dažnai siejamos su pagoniškais ritualais, buvo griežtai smerkiamos Izraelio Dievo Jahvės, kuris jas laikė bjaurastimi. Senovės Artimuosiuose Rytuose vaikų aukojimas buvo retas, bet dokumentuotas reiškinys, ypač tam tikrose Kanaano, Finikijos ir Mezopotamijos kultūrose. Šios praktikos dažniausiai buvo siejamos su religiniais … [Skaityti toliau…]
Dievo vardas įvairiose pasaulio kalbose skamba skirtingai – tai atsispindi ir šioje lentelėje. Nors žodis „Dievas“ reiškia tą patį – aukščiausiąją būtybę, Kūrėją, tačiau kiekviena kalba jį perteikia savaip: lietuviškai – „Dievas“, arabiškai – „Allah“, japonų kalboje – „Kami“, hindi – „Ishwar“, o hebrajiškai – „Elohim“. Tarp šių žodžių nėra aiškaus fonetinio panašumo, kuris rodytų … [Skaityti toliau…]
Jungtinių Valstijų doleris, kaip pasaulinės ekonomikos simbolis, neša ne tik finansinę, bet ir kultūrinę bei religinę reikšmę. Jo dizaino elementai – užrašai, antspaudai, skaičiai – nuo seno kelia diskusijas, ypač dėl jų sąsajų su religija. Užrašas „In God We Trust“, Didysis JAV antspaudas su Apvaizdos akimi ir kiti simboliai atspindi krikščioniškąjį JAV paveldą, tačiau taip … [Skaityti toliau…]
Sovietų Sąjungos laikais Rusijos Ortodoksų Bažnyčia (Maskvos patriarchatas) buvo priversta veikti griežtai kontroliuojamoje aplinkoje, kur religinės institucijos buvo pavaldžios komunistiniam režimui. Nors viešai Bažnyčia deklaravo dvasinę misiją, paviešinti dokumentai po SSRS žlugimo atskleidė glaudžius jos ryšius su KGB – sovietų saugumo tarnyba, kuri kontroliavo visuomenės gyvenimą, įskaitant religines bendruomenes. Aukšto rango dvasininkai, turėję kodeksinius vardus, … [Skaityti toliau…]
Pasaulietinė valdžia – tai valstybės, karalių, vietos valdovų ar teisminių institucijų turima galia valdyti visuomenę, vykdyti teisingumą ir prižiūrėti tvarką, nesusijusi su religinėmis ar bažnytinėmis institucijomis. Viduramžių Europoje, kur Bažnyčia turėjo didžiulę įtaką, pasaulietinė valdžia buvo atsakinga už žemiškus reikalus – nuo įstatymų leidimo iki bausmių vykdymo. Ši sąvoka ypač svarbi suprantant, kaip Bažnyčia ir … [Skaityti toliau…]
Graikų mitologijoje Prometėjas – titanas, maištininkas ir žmonijos globėjas – yra tarsi kosminis vagis, kuris išdrįso mesti iššūkį dievų karaliui Dzeusui. Jo žygdarbis, pavogus ugnį iš Olimpo ir padovanojus ją žmonėms, tapo vienu žymiausių mitų, simbolizuojančių drąsą, auką ir žmogaus pažangą. Tačiau šis pasakojimas slepia ir keistų, beveik ekscentriškų detalių, kurios atskleidžia Prometėjo išradingumą, dievų … [Skaityti toliau…]
Daugumoje religijų sapnai laikomi tiltu tarp žemiškojo ir dvasinio pasaulių. Senovės kultūrose, įskaitant Egiptą, Mesopotamiją ir Graikiją, sapnai buvo laikomi dievų balsu, o jų aiškinimas buvo patikėtas žyniams ar šventikams. Religiniuose tekstuose sapnai pasirodo kaip priemonė, per kurią Dievas ar dievybės kalba su žmonėmis, siūlydamos patarimus, įspėjimus ar pranašystes. Sapnų istorijos 1. Judaizmas ir krikščionybė: … [Skaityti toliau…]