Donatizmas buvo krikščioniška schizma, kilusi IV a. Šiaurės Afrikoje, kuri pabrėžė Bažnyčios grynumą ir sakramentų galiojimo priklausomybę nuo dvasininko moralinio šventumo. Ši religinė srovė, pavadinta vyskupo Donato vardu, turėjo reikšmingą įtaką ankstyvosios krikščionybės debatams apie Bažnyčios prigimtį. Donatizmas atsirado apie 311 m. po Diokletiano persekiojimų, kai kilo ginčai dėl dvasininkų, kurie persekiojimų metu atidavė šventuosius … [Skaityti toliau…]
Manichėjizmas yra dualistinė religija, kurią III a. po Kr. Persijoje įkūrė pranašas Manis. Ši sinkretinė religinė srovė jungė krikščionybės, zoroastrizmo, budizmo ir gnosticizmo elementus, siūlydama savitą kosmologiją, kuri aiškino gėrio ir blogio kovą pasaulyje. Manichėjizmas kvietė žmogų ieškoti dvasinio išsilaisvinimo per žinojimą ir asketizmą, tačiau jo griežtas dualizmas ir sudėtinga kosmologija ribojo jo suderinamumą su … [Skaityti toliau…]
Providencija krikščioniškoje teologijoje reiškia Dievo rūpinimąsi ir vadovavimą kūrinijai, įskaitant visą pasaulį ir kiekvieno žmogaus gyvenimą. Ši sąvoka atspindi tikėjimą, kad Dievas ne tik sukūrė pasaulį, bet ir nuolat jį palaiko, kreipia į gera ir įgyvendina savo planą. Lietuvių kalboje žodis „providence“ verčiamas kaip „Apvaizda“, pabrėžiant Dievo išmintį ir meilę, kuri lydi kiekvieną gyvenimo akimirką.
Zaratustra, arba Zoroastras (pers. Zarathuštra, gr. Zoroastérēs), yra istorinė ir mitologinė figūra, siejama su senovės persų religija, vadinama zoroastrizmu. Jo vardas taip pat išpopuliarėjo per Friedricho Nietzsche’s filosofinį veikalą „Taip kalbėjo Zaratustra“ (vok. „Also sprach Zarathustra“), kuriame Zaratustra vaizduojamas kaip simbolinis pranašas, skelbiantis naujas idėjas. Zaratustra buvo senovės persų pranašas ir religijos reformatorius, laikomas zoroastrizmo, … [Skaityti toliau…]
Peterio Browno knyga, lietuviškai pavadinta „Augustinas iš Hipono“, originalo kalba anglų – „Augustine of Hippo“, yra išsamus šventojo Augustino, vieno įtakingiausių krikščionybės teologų, gyvenimo ir idėjų tyrimas. Autorius, Peteris Brownas (angl. Peter Brown), 1967 m. išleistoje knygoje (su vėlesniais papildymais) pateikia ne tik biografinį Augustino portretą, bet ir analizuoja jo religines idėjas, kurios formavo Peteris … [Skaityti toliau…]
Mircea Eliade knyga, lietuviškai pavadinta „Šventybė ir pasaulietiškumas“, originalo kalba prancūzų – „Le Sacré et le Profane“, yra vienas pagrindinių religijotyrininko veikalų, nagrinėjančių šventumo esmę ir jo vietą žmogaus gyvenime. Autorius, Mircea Eliade (rumunų kilmės, pranc. Mircea Eliade), 1957 m. išleistoje knygoje analizuoja, kaip religinis žmogus suvokia šventą laiką, erdvę ir simbolius, palygindamas tai su … [Skaityti toliau…]
Mircea Eliade knyga, lietuviškai pavadinta „Amžinojo sugrįžimo mitas“, originalo kalba prancūzų – „Le Mythe de l’éternel retour“, yra vienas svarbiausių religijotyrininko darbų, nagrinėjančių archajiškų visuomenių religinę pasaulėžiūrą. Autorius, Mircea Eliade (rumunų kilmės, pranc. Mircea Eliade), 1949 m. išleistoje knygoje analizuoja, kaip mitai ir ritualai formuoja šventą laiką ir erdvę, leidžiančius žmogui išgyventi kosminę tvarką. Eliade … [Skaityti toliau…]
Makso Vėberio knyga, lietuviškai pavadinta „Protestantiškoji etika ir kapitalizmo dvasia“, originalo kalba vokiečių – „Die protestantische Ethik und der Geist des Kapitalismus“, yra klasikinis sociologijos veikalas, analizuojantis religijos įtaką ekonominei sistemai. Autorius, Maksas Vėberis (vok. Max Weber), 1904–1905 m. publikuotame darbe teigia, kad protestantiškoji etika, ypač kalvinizmo atšaka, suvaidino lemiamą vaidmenį formuojant modernųjį kapitalizmą. Vėberio … [Skaityti toliau…]
Martino Buberio knyga, lietuviškai pavadinta „Dialogo principas. I. Aš ir Tu“, originalo kalba vokiečių – „Ich und Du“, yra vienas įtakingiausių XX a. filosofinių veikalų, nagrinėjančių žmogaus santykį su kitu žmogumi, pasauliu ir Dievu. Autorius, Martinas Buberis (vok. Martin Buber), 1923 m. išleistoje knygoje pristato dialoginę filosofiją, kuri pabrėžia autentišką tarpasmeninį bendravimą kaip dvasinio ir … [Skaityti toliau…]
Imanuelio Kanto knyga, lietuviškai pavadinta „Religija vien tik proto ribose“, originalo kalba vokiečių – „Die Religion innerhalb der Grenzen der bloßen Vernunft“, yra vienas reikšmingiausių XVIII a. filosofijos veikalų, nagrinėjančių religijos ir moralės santykį. Autorius, Imanuelis Kantas (vok. Immanuel Kant), šioje 1793 m. išleistoje knygoje siekia perkonstruoti religijos sampratą, atsisakydamas dogmatinių ir ritualinių elementų, o … [Skaityti toliau…]