Jėzaus laikais Palestinoje vyno vartojimas buvo neatsiejama kasdienio gyvenimo dalis, tačiau jis skyrėsi nuo šiuolaikinių alkoholinių gėrimų. Senovėje natūraliai fermentuotas vynas negalėjo turėti daugiau nei 16–18 laipsnių alkoholio, nes dėl biologinių ribų rūgimas sustodavo savaime. Kadangi distiliacijos proceso tuo metu dar nebuvo žinoma, žmonės neturėjo galimybės gaminti stipriųjų gėrimų. Tik VIII amžiuje arabų alchemikai išrado … [Skaityti toliau…]
Isterija – tarsi nekontroliuojama audra sieloje, kai emocijos užvaldo žmogų, išsiliedamos pernelyg intensyviomis, dažnai chaotiškomis reakcijomis. Ši būsena, apibūdinama kaip emocijų protrūkis ar nekontroliuojamas elgesys, gali būti tiek psichologinė, tiek dvasinė patirtis. Žodis „isterija“ kilęs iš graikų kalbos hystera, reiškiančio „gimda“. Senovės Graikijoje buvo tikima, kad isterija yra moterų būsena, sukelta gimdos „klajojimo“ kūne, dėl … [Skaityti toliau…]
Kartais ateina toks laikas, kai viskas viduje nutyla. Maldos, kurios anksčiau atrodė gyvos, pasidaro sausos. Mišios – kaip ritualas. Dvasinės knygos – kaip žodžių kratinys. Ir tas keistas tuštumos jausmas pradeda augti. Atrodo, lyg Dievas būtų pasitraukęs. Lyg būtų užsidaręs duris, neatsiliepia, nors tu beldi. Ką daryti tada, kai nebejauti Dievo? Pirmas dalykas – nepradėti … [Skaityti toliau…]
Tai vienas intymiausių klausimų, kylančių žmogui, kuris nuoširdžiai bando gyventi tikėjime: kaip žinoti, ar tai, ką jaučiu ar galvoju, yra Dievas, o ne aš pats? Kai širdyje kyla mintis, raginimas, įkvėpimas – kaip suprasti, ar tai ne tiesiog mano pačio fantazija, baimė, noras, troškimas? O gal iš tiesų – Dievo kvietimas? Dievo balsas nėra triukšmingas. … [Skaityti toliau…]
Mano Jėzau, tikiu, kad esi Švenčiausiajame Sakramente. Myliu Tave labiau už viską ir trokštu Tavęs visa siela. Kadangi dabar negaliu priimti Tavęs sakramentiškai, į mano širdį ateik dvasiškai. Apkabinu Tave atėjusįjį, vienijuosi su tavimi, neleisk man niekada nuo Tavęs atsiskirti. Mano Jėzau, tikiu, kad esi Švenčiausiame Sakramente su savo kūnu ir siela, su dievyste ir … [Skaityti toliau…]
Italija yra viena iš svarbiausių religinių centrų pasaulyje. Nuo seniausių laikų ši teritorija buvo įvairių tikėjimų ir dvasinių praktikų sankirta. Senovės romėnai garbino daugybę dievų, o jų religija buvo glaudžiai susijusi su valstybės gyvenimu. Šventyklos, aukojimai ir ritualai buvo neatsiejama visuomenės dalis, o Romos imperatoriai neretai buvo laikomi dieviškais. Krikščionybės plitimas Italijoje prasidėjo dar pirmaisiais … [Skaityti toliau…]
Budizmas – viena seniausių pasaulio dvasinių tradicijų, kilusi iš Sidhartos Gautamos (Budos Šakjamunio) mokymų prieš daugiau kaip du su puse tūkstančio metų Indijoje. Tai dvasinė praktika, filosofija bei gyvenimo būdas, kuris moko, kaip įveikti kančią, atrasti išmintį ir ugdyti užuojautą visoms gyvoms būtybėms. Per šimtmečius budizmas išsišakojo į įvairias tradicijas: Theravada, Mahajana ir Vajrayana. Kiekviena … [Skaityti toliau…]
Nuo pirmykščių bendruomenių iki didžiųjų religijų žmonės visada ieškojo vietų, kurios būtų daugiau nei gamtos peizažai. Kalnai, upės, giraitės, akmenys ir slėniai tapo ne tik kraštovaizdžio dalimi, bet ir dvasiniais orientyrais, jungiančiais žemę su dievais, protėvių dvasiomis ar kosmine tvarka. Kai kurios vietos siejamos su svarbiais religiniais įvykiais – Dievo apsireiškimu, pranašų pamokslais ar šventųjų … [Skaityti toliau…]
Akedija – tarsi sunkus rūkas, apgaubiantis sielą, kai malda tampa tuščia, tikėjimas blėsta, o dvasiniai tikslai atrodo nepasiekiami. Šis terminas, dažnai siejamas su senovės vienuolių patirtimi, apibūdina ne tik apatiją, bet ir gilų dvasinį tingumą, abejingumą geriems darbams ir neviltį. Žodis „akedia“ kilęs iš graikų kalbos akēdia, sudaryto iš a- („be“) ir kēdos („rūpestis“, „pastangos“), … [Skaityti toliau…]
Delfai (graikiškai Δελφοί, Delfoi) – tai senovinis miestas centrinėje Graikijoje, garsėjęs kaip vienas švenčiausių viso heleniško pasaulio taškų. Jis įsikūręs Parnaso kalno papėdėje, žvelgdamas į Kastalijos šaltinį ir Templio slėnį. Senovės graikai tikėjo, kad tai – pasaulio centras, kur susikerta dangaus ir žemės linijos, o iš žemės gelmių veržiasi dieviškoji išmintis. Pasak mito, pats dievas … [Skaityti toliau…]