Ar Dievas leidžia kentėti nekaltiems žmonėms?

Tai vienas sunkiausių klausimų, kurį žmogus gali užduoti. Ir dažniausiai jis kyla ne iš filosofinių pamąstymų, o iš skaudžios patirties. Kai serga vaikas. Kai žūsta nekaltas žmogus. Kai geri žmonės praranda viską, o tie, kurie elgiasi neteisingai – gyvena patogiai. Tada širdis sušnabžda: Kodėl? Kur Tu, Dieve? Kodėl leidai tai? Jei Dievas geras ir visagalis, … [Skaityti toliau…]

Kosminės savaitės (6000 metų) teorija

„Kosminės savaitės“ teorija – tai viena populiariausių eschatologinių (paskutiniųjų laikų) interpretacijų, teigiančių, kad pasaulio istorija nuo Adomo laikų iki Kristaus antrojo atėjimo truks 6000 metų. Remiantis idėja, kad Dievas sukūrė pasaulį per šešias dienas ir septintąją dieną ilsėjosi, šie skaičiai simboliškai perkeliami į tūkstantmečius: pirmieji šeši tūkstančiai metų laikomi intensyvaus „žemės darbo“ laikotarpiu, o po … [Skaityti toliau…]

Kodėl lengviau daryti bloga, nei gera?

Kartais atrodo, kad blogis slysta natūraliai – lyg upė, kuri randa lengviausią kelią. Nors sąžinė tyliai šnabžda „nedaryk“, burna vis tiek paleidžia piktą žodį. Pirštai vis tiek parašo komentarą, kurio vėliau gailėsies. O galva – sukuria pateisinimą. Blogis retai ateina triukšmingas. Jis dažniausiai tylus, patogus ir pavojingai lengvas. O štai gėris… Gėris reikalauja pastangų. Kantrybės. … [Skaityti toliau…]

Religijos istorija Egipte

Egiptas nuo seniausių laikų buvo vienas iš svarbiausių religinių centrų pasaulyje. Senovės egiptiečiai sukūrė sudėtingą politeistinę tikėjimo sistemą, kurią sudarė daugybė dievų, susijusių su gamtos reiškiniais, kosmosu ir pomirtiniu gyvenimu. Tikėjimas nebuvo vien tik dvasinio gyvenimo dalis – jis veikė visuomenės struktūrą, valdymą ir meną. Faraonai buvo laikomi dievų atstovais žemėje, o jų valdžia buvo … [Skaityti toliau…]

Baalo ciklas (Ugarito tekstai)

Baalo ciklas (Ugarito tekstai) yra vienas svarbiausių senovės Ugarito (dabartinės Sirijos teritorijoje) mitologinių tekstų, datuojamas maždaug antruoju tūkstantmečiu prieš Kristų. Tekstas buvo rastas ant molinių lentelių, užrašytas ugaritų kalba dantiraščiu. Jis pasakoja apie audros dievą Baalą, jo kovas su jūros dievu Yammu, mirties dievu Motu, bei Baalo pastangas įsitvirtinti tarp kitų dievybių. Ši poema atskleidžia … [Skaityti toliau…]

Pusė velnio..

Lietuvių kalboje išlikęs posakis „pusė velnio“ dažnai vartojamas nusakyti vidutinę būseną – nei gerai, nei blogai. Jis gali reikšti nuosaikų pasitenkinimą arba nusivylimą, priklausomai nuo konteksto. Bet ar kada susimąstėme, kodėl ši frazė siejama su velniu? Ar tai tik liaudies išmintis, ar joje slypi gilesnė prasmė? Biblijoje velnias visada vaizduojamas kaip visiškai priešingas Dievui – … [Skaityti toliau…]

Ar galima susidraugauti su savo vidiniu blogiu?

Mes visi turime tą šešėlį – vidinį balsą, kuris sako „pavydėk“, „slėpk“, „keršyk“, „patingėk“, „būk geresnis už kitus“. Visi turim. Tik skiriasi, kaip su tuo elgiamės: vieni ignoruoja, kiti nekenčia, treti apsimeta, kad jo nėra. Bet ar įmanoma… susidraugauti? Ne ta prasme, kad reikia savo blogį pateisinti. Ne. Bet gal galima jį pažinti. Suprasti, iš … [Skaityti toliau…]

Religijos istorija Ispanijoje

Ispanija turi turtingą ir įvairialypę religijos istoriją, kuri per amžius patyrė didžiulius pokyčius. Pirmieji jos gyventojai garbino gamtos jėgas ir protėvių dvasias, kol į šalį atėjo romėnai, atnešdami pagoniškus dievus ir vėliau krikščionybę. III amžiuje krikščionybė pradėjo plisti romėnų valdomoje Ispanijoje. Po kelių šimtmečių tikėjimas tapo dominuojantis, o krikščioniškos bendruomenės įsitvirtino įvairiuose regionuose. Tačiau VIII … [Skaityti toliau…]

Dievo keliai nežinomi, bet visada teisingi

„Dievo keliai nežinomi, bet visada teisingi“ – tai gražus, gilus ir dažnai vartojamas posakis, kuris atskleidžia svarbią tikėjimo tiesą: nors žmogus dažnai negali visiškai suvokti Dievo veikimo savo gyvenime ar pasaulyje, jis gali būti tikras Jo sprendimų teisingumu ir išmintimi. Posakis aiškiai perteikia tikėjimo principą, kad Dievo sprendimai ir Jo valia dažnai viršija žmogaus supratimą. … [Skaityti toliau…]

„Trys šlovinimo giesmės“ (Benedicite, omnia opera Domini)

„Trys šlovinimo giesmės“ – tai himnas, randamas Danieliaus knygos (3:57–88) graikiškame ir lotyniškame vertimuose, žinomas kaip „Benedicite, omnia opera Domini“ („Laiminkite Viešpatį, visi Viešpaties kūriniai“). Tekstas yra Trys jaunuoliai ugnyje dalis, kurioje Ananijas, Azarijas ir Mišaelis, stebuklingai išsigelbėję iš karaliaus Nebukadnecaro krosnies, kartu su visa kūrinija šlovina Viešpatį. Giesmė buvo įtraukta į krikščionišką liturgiją ir … [Skaityti toliau…]