Stačiatikiai – tai krikščionių bendruomenė, priklausanti Rytų krikščionybės šakai, kurios pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio „orthodoxía“, reiškiančio „teisingas tikėjimas“. Stačiatikybė, dar vadinama Rytų ortodoksų Bažnyčia, atsirado po Didžiojo skilimo 1054 metais, kai Krikščionių Bažnyčia suskilo į dvi dalis – Vakarų (katalikų) ir Rytų (ortodoksų). Šiandien stačiatikiai sudaro antrą pagal dydį krikščionių grupę pasaulyje, turinčią … [Skaityti toliau…]
Velnias yra antgamtinė būtybė, kuri daugelyje religinių tradicijų ir mitologijų yra vaizduojama kaip blogio, nuodėmės ir tamsos personifikacija. Velnias dažniausiai laikomas pagrindiniu Dievo priešu ir žmonijos gundytoju, kuris skatina žmones nukrypti nuo doros kelio ir įsitraukti į nuodėmę. Krikščionybėje velnias yra žinomas kaip Šėtonas (Satanas), kuris pradiniame būvyje buvo Dievo sukurtas angelas, bet dėl savo … [Skaityti toliau…]
Pragaras yra religinė ir teologinė koncepcija, kuri reiškia vietą arba būseną, kurioje sielos po mirties patiria amžinas kančias ir atsiskyrimą nuo Dievo. Pragaras dažniausiai apibūdinamas kaip bausmės vieta už nuodėmes, kur asmenys, kurie gyvenime atmetė Dievą ar elgėsi blogai, po mirties susiduria su dvasine ir fizine kančia. Krikščionybėje pragaras yra laikomas vieta, kur sielos, kurios … [Skaityti toliau…]
Amžinasis rojus yra religinė koncepcija, kuri reiškia tobulą ir amžiną laimės, ramybės bei džiaugsmo būseną po mirties. Tai vieta arba būsena, kurioje tikintieji, atlikę savo gyvenimo kelionę žemėje, patenka į dieviškąją buveinę ir amžinai gyvena artumoje su Dievu. Krikščionybėje rojus yra laikomas galutine tikslų vieta tiems, kurie laikosi Dievo valios ir priima Jėzaus Kristaus mokymą. … [Skaityti toliau…]
Nemirtingumas yra idėja arba būsena, kai individas ar esybė negali mirti arba egzistuoti be pabaigos. Ši sąvoka apima įvairias filosofines, religines ir mitologines tradicijas, kuriose siekiama paaiškinti amžino gyvenimo galimybę ar realybę. Religiniame kontekste nemirtingumas dažnai siejamas su siela arba dvasia, kuri išlieka gyva po fizinės mirties. Pavyzdžiui, krikščionybėje, islamo ir judaizmo religijose tikima, kad … [Skaityti toliau…]
Prisikėlimas iš numirusiųjų yra religinė ir teologinė koncepcija, kuri reiškia, kad miręs žmogus vėl atgauna gyvybę. Ši idėja yra svarbiausia krikščioniškojo tikėjimo dalis, ypač kalbant apie Jėzaus Kristaus prisikėlimą. Krikščionybėje tikima, kad Jėzus Kristus trečią dieną po savo mirties ant kryžiaus prisikėlė iš numirusiųjų, taip nugalėdamas mirtį ir atverdama kelią amžinajam gyvenimui visiems, kurie juo … [Skaityti toliau…]
Šventasis vanduo yra vanduo, kuris yra pašventintas religiniu ritualu ir naudojamas įvairiems sakraliniams tikslams. Krikščionybėje šventasis vanduo yra ypač svarbus, nes jis naudojamas sakramentams, palaiminimams ir kitoms religijos apeigoms. Vanduo pašventinamas kunigo ar vyskupo, kuris meldžiasi ir prašo Dievo palaiminimo, kad vanduo taptų simboline priemone, per kurią veiktų Dievo malonė. Šventasis vanduo dažniausiai naudojamas krikšto … [Skaityti toliau…]
„Dievo Avinėlis“ (lot. Agnus Dei) yra krikščioniškas titulas, naudojamas Jėzui Kristui apibūdinti. Šis terminas kilęs iš Naujojo Testamento, konkrečiai iš Jono Evangelijos, kurioje Jonas Krikštytojas, pamatęs Jėzų, ištarė: „Štai Dievo Avinėlis, kuris naikina pasaulio nuodėmę!“ (Jn 1, 29). Ši frazė simbolizuoja Jėzų kaip nekaltą auką, kuri paaukojo save už žmonijos nuodėmes, panašiai kaip Senojo Testamento … [Skaityti toliau…]
Altorius yra šventas stalas arba struktūra, naudojama religiniams ritualams ir apeigoms atlikti. Jis paprastai yra pagrindinis religinių ceremonijų centras, ypatingai krikščionybėje, kur jis yra naudojamas eucharistijos aukai – pagrindinei liturgijos daliai, kurioje švenčiamas Kristaus kūnas ir kraujas per duoną ir vyną. Krikščionių bažnyčiose altorius dažnai yra įrengtas centrinėje bažnyčios dalyje, vadinamoje presbiteriumu arba šventove, ir … [Skaityti toliau…]
Tikėjimas yra galinga dvasinė ir psichologinė būsena, kurią sudaro pasitikėjimas tam tikromis idėjomis, vertybėmis ar būtybėmis, nepaisant aiškių įrodymų ar racionalių argumentų. Jis dažnai susijęs su religija, tačiau tikėjimas gali apimti daug platesnį spektrą žmogaus patirčių ir įsitikinimų. Religiniame kontekste tikėjimas yra pagrindinis ryšys tarp žmogaus ir dieviškumo, grindžiamas ne tiek racionaliais įrodymais, kiek dvasine … [Skaityti toliau…]