Sefer Yetzirah (hebrajų kalba: סֵפֶר יְצִירָה, liet. „Kūrimo knyga“ arba „Formavimo knyga“) yra vienas seniausių ir paslaptingiausių žydų mistikos tekstų, priskiriamas prie proto-kabalos, ankstyvosios žydų ezoterikos formos. Šis trumpas, enigmatiškas kūrinys, parašytas hebrajų kalba, aprašo, kaip Dievas sukūrė visatą per „32 slaptus išminties kelius“, susidedančius iš 22 hebrajų abėcėlės raidžių ir 10 sefirų („skaičių“ arba … [Skaityti toliau…]
Šventoji kongregacija De Propaganda Fide, įsteigta 1622 m. popiežiaus Grigaliaus XV bule Inscrutabili Divinae, buvo pagrindinė Romos katalikų bažnyčios institucija, atsakinga už misijų veiklą ir katalikybės plėtrą visame pasaulyje. XVII a. jos išleistos instrukcijos, dažnai slaptos, buvo skirtos misionieriams, dirbantiems nekrikščioniškuose kraštuose, siekiant apeiti vietos valdžias ir efektyviai skleisti tikėjimą. Šios gairės, dabar viešai studijuojamos … [Skaityti toliau…]
Ad abolendam (1184 m.) buvo pirmoji oficiali popiežiaus bulė, kuri: Popiežius Lucijus III – 1184 m. lapkričio 4 d. liet. Siekiant išnaikinti įvairių erezijų iškrypimus Norint pašalinti įvairių erezijų nedorybę, kuri šiais laikais pradėjo plisti daugelyje pasaulio dalių, būtina pažadinti bažnytinę jėgą, kuri, remiama imperatoriškosios galios stiprybės, sutriuškintų eretikų įžūlumą pačiose jų klaidingų mokymų pastangose, … [Skaityti toliau…]
Lotanas (arba Litanu) yra mitologinė septynagalvė jūros gyvatė ar drakonas kanaanų mitologijoje, vaizduojama kaip galinga chaoso jėga, kurią nugalėjo dievas Baalas. Ši būtybė, minima Ugarito tekstuose (apie XIV–XIII a. pr. Kr.), yra svarbus chaoskampfo (kovos su chaosu) motyvo pavyzdys senovės Artimųjų Rytų religijose. Lotanas simbolizuoja pirminį chaosą, grėsmę kosminei tvarkai, o jo nugalėjimas rodo dieviškosios … [Skaityti toliau…]
Samsonas nuo pat gimimo buvo pažadėtas Dievui. Jo motina, iki tol nevaisinga, sulaukė angelo apsilankymo. Tas angelas pasakė, kad jos sūnus bus naziriejus – žmogus, pasišventęs Viešpačiui. Naziriejui galiojo griežtos taisyklės: negerti vyno, neliesti nieko mirusio ir – svarbiausia – niekada nekirpti plaukų. Tai nebuvo tiesiog keistas įžadas. Tai buvo ženklas, kad Samsonas priklauso ne … [Skaityti toliau…]
Biblijoje medžiai reiškia gyvybę, Dievo palaiminimą, vaisingumą ir dvasinį augimą. Jie vaizduojami kaip Dievo kūrinijos grožio ir Jo rūpesčio žmogumi ženklai. Medžiai teikė maistą, pavėsį ir medieną, todėl buvo gyvybiškai svarbūs senovės Artimųjų Rytų visuomenėms. Dvasiškai medžiai simbolizuoja teisumą (Ps 1, 3: „Jis yra kaip medis, pasodintas prie vandens srovių“), Dievo karalystę (Mt 13, 31–32, … [Skaityti toliau…]
Nuo ankstyvųjų laikų krikščionybėje buvo laikomasi požiūrio, kad žmogaus kūnas po mirties turėtų būti palaidotas žemėje, laukiant prisikėlimo dienos. Ši tradicija remiasi Šventojo Rašto mokymu, kuris aiškiai parodo, kad kūnas nėra tik laikinas indas, bet ir Dievo kūrinys, kuris bus atnaujintas per Kristaus pažadėtą prisikėlimą. Biblijoje dažnai kartojama mintis, kad žmogus yra sukurtas iš žemės … [Skaityti toliau…]
Estijos religijos istorija yra unikali, nes šalis per amžius patyrė daugybę kultūrinių ir dvasinių įtakų. Seniausiais laikais vietiniai gyventojai praktikavo pagoniškas apeigas, kuriose buvo garbinami gamtos reiškiniai, dvasios ir protėviai. Tikėjimas buvo glaudžiai susijęs su gyvenimo ritmu, žemdirbyste ir bendruomenės papročiais. Krikščionybė Estijoje pradėjo plisti XII–XIII amžiuje, kai į regioną atvyko Livonijos ordinas ir danų … [Skaityti toliau…]
Teoetika (gr. Θジュオηθική, Theoēthikē) – tai etikos šaka, grindžiama Dievo principais, teologiniu požiūriu ir šventaisiais raštais, siekianti nustatyti, kas yra moralu ir teisinga pagal dieviškąją valią. Žodis sudarytas iš graikiškų šaknų: theos (Dievas) ir ēthikē (etika, moralė). Teoetika pabrėžia, kad moralinės normos kyla ne tik iš žmogaus proto ar visuomenės susitarimų, bet iš Dievo, kaip … [Skaityti toliau…]
Laumžirgis (Odonata) nėra dažnas religinių sistemų veikėjas, tačiau kai kuriose kultūrose jis įgavo simbolinę reikšmę – dažniausiai ne kaip dievybė ar kulto objektas, o kaip reprezentacinis gamtos reiškinys, susijęs su judėjimu, permaina ar siela. Štai vietos ir tradicijos, kuriose laumžirgis įgijo aiškų religinį ar simbolinį statusą: 1. Japonija – šintoizmas ir simbolika Japonijoje laumžirgis (tonbo) … [Skaityti toliau…]