Vatikano Miesto Valstybė, turinti vos kelis šimtus gyventojų ir mažiau nei pusę kvadratinio kilometro ploto, turi savo pilną teismų sistemą. Ji remiasi kanonų teise, bet civiliniams ir baudžiamiesiems reikalams pritaikyta prie italų modelio. Teisingumas vykdomas popiežiaus vardu – jis yra aukščiausias autoritetas, gali bet kada įsikišti, atleisti ar pakeisti sprendimą. Sistema nėra didelė, bet veikia rimtai, ypač pastaraisiais metais, kai popiežius Pranciškus ėmėsi kovos su finansiniais skandalais.
Šiandien Vatikane yra keturios pagrindinės instancijos:
- Vienatinis teisėjas (Giudice Unico) – sprendžia smulkius civilinius ir baudžiamuosius dalykus, pavyzdžiui, vagystes aikštėje ar eismo pažeidimus.
- Teismas (Tribunale) – pirmoji instancija rimtesnėms byloms, dažniausiai trijų teisėjų kolegija.
- Apeliacinis teismas (Corte d’Appello) – peržiūri apeliacijas.
- Kasacinis teismas (Corte di Cassazione) – aukščiausia instancija, tikrina, ar teisingai pritaikytas įstatymas.
Be to, yra Promoter of Justice – prokuratūros vaidmuo, kuris tiria ir kaltina. Visi teisėjai skiriami popiežiaus, dažnai iš italų teisininkų, ir tarnauja laikinai.
Sistema tokia tapo po 1929 metų Laterano sutarties, kai Vatikanas tapo nepriklausoma valstybe. Pradžioje teismai buvo labiau bažnytiniai, bet 1987 metais Jonas Paulius II išleido įstatymą, kuris atskyrė civilinę sistemą ir padarė ją panašesnę į italų. 2020 metais Pranciškus dar kartą reformavo – padidino nepriklausomumą, supaprastino procedūras ir leido teisti kardinolus bei vyskupus civiliame teisme (anksčiau jie buvo neliečiami).
Daug smulkių nusikaltimų perduodama Italijos teismams pagal sutartį, tad Vatikano teismai dažniausiai užsiima vidiniais reikalais: vagystėmis muziejuose, dokumentų vagystėmis ar finansiniais pažeidimais Šventojo Sosto institucijose.
Žymiausios bylos ir jų baigtys
Vatileaks I (2012)
Popiežiaus Benedikto XVI liokajus Paolo Gabriele vogė ir perdavinėjo žurnalistui slaptus dokumentus apie korupciją Vatikane. Teismas vyko vos per kelis posėdžius. Gabriele pripažino kaltę, sakė norėjęs „padėti Bažnyčiai“. Nuteistas 18 mėnesių kalėjimo (prokuroras prašė 3 metų), bet po kelių mėnesių Benediktas XVI jį visiškai atleido ir net davė darbą ligoninėje. Kompiuterių technikas Claudio Sciarpelletti gavo 2 mėnesius už pagalbą, bet irgi atleistas.
Vatileaks II (2015–2016)
Žurnalistai Gianluigi Nuzzi ir Emiliano Fittipaldi išleido knygas su naujais slaptas dokumentais. Kaltinti du Vatikano pareigūnai – monsinjoras Lucio Ángel Vallejo Balda ir PR specialistė Francesca Chaouqui – bei žurnalistai. Balda nuteistas 18 mėnesių už nutekinimą (vėliau sumažinta, galiausiai atleistas), Chaouqui – 10 mėnesių condizionale (be realaus kalėjimo). Žurnalistai išteisinti, nes Vatikanas negalėjo riboti spaudos laisvės.
Didysis finansinis teismas (2021–2023, vadinamas „amžiaus byla“)
10 kaltinamųjų, tarp jų kardinolas Angelo Becciu (buvęs aukštas pareigūnas), už sukčiavimą su Šventojo Sosto pinigais – ypač 350 mln. eurų investicija į prabangų namą Londone. Teismas truko dvejus metus, šimtai posėdžių. 2023 gruodį Becciu nuteistas 5,5 metų kalėjimo, konfiskuota turto. Kiti gavo nuo 1 iki 7 metų, bendrai daugiau nei 200 mln. eurų nuostolių. Tai pirmas kartas, kai kardinolas nuteistas Vatikano civiliame teisme. Apeliacijos dar vyksta, bet Pranciškus aiškiai parodė – niekas neliečiamas.
Kitos garsios, bet nebaigtos ar ne Vatikano teismuose
Banco Ambrosiano skandalas (1982) su arkivyskupu Paul Marcinkus – Vatikanas mokėjo šimtus milijonų kreditoriams, bet Marcinkus niekada nebuvo teisiamas Vatikane (turėjo imunitetą). Emanuela Orlandi dingimas (1983) siejamas su tuo pačiu skandalu ir mafija – Vatikanas 2023 metais atidarė vidinį tyrimą, rado dosjė, bet teismo nebuvo, byla lieka atvira.
Kur sėdi nuteistieji po Vatikano teismo
Vatikanas neturi savo tikro kalėjimo – tik kelias laikino sulaikymo kameras kareivinėse prie Švento Petro aikštės ir žandarmerijos pastate. Ten laiko žmones daugiausia kelias valandas ar paras, kol perduoda Italijai arba paleidžia.
Jei bausmė ilgesnė nei kelios dienos, viskas paprasta: pagal 1929 metų Laterano sutartį nuteistasis perduodamas Italijos valdžiai ir atlieka bausmę italų kalėjime. Paprastai Romos Rebibbia kalėjime (ten sėdėjo ir Vatikano bylose nuteisti žmonės) arba kituose netoli Romos. Pavyzdžiui:
- Paolo Gabriele (Vatileaks I liokajus) kelis mėnesius praleido Vatikano kameroje, bet po nuosprendžio būtų buvęs perkeltas į Italiją – Benediktas XVI tiesiog atleido jį anksčiau.
- Monsinjoras Lucio Ángel Vallejo Balda (Vatileaks II) realiai sėdėjo Italijos kalėjime.
- Kardinolas Angelo Becciu (2023 m. nuteistas 5,5 metų) kol kas laisvėje, nes apeliacija vyksta, bet jei nuosprendis įsiteisės – eis į italų kalėjimą kaip paprastas kalinys, be jokių privilegijų.
Išimtis tik viena – jei popiežius asmeniškai nusprendžia kitaip (pvz., palieka Vatikaną namų arešte ar vienuolyne), bet tai retenybė. Realiai 99 proc. atvejų bausmę atlieka Italijos kalėjimuose, nes Vatikanas tiesiog neturi vietos ir nenori laikyti kalinių savo teritorijoje. Todėl „Vatikano kalėjimas“ egzistuoja tik turistų pasakojimuose – realybėje tai Italijos cypė.