Ar pragare sekmadieniai išeiginė?

Ar pragare egzistuoja sekmadieniai kaip poilsio diena? Ar ten, kur, pasak tradicijos, viešpatauja kančia, yra vietos atokvėpiui? Nors tema gali atrodyti neįprasta, ji leidžia mums susimąstyti apie poilsio, šventumo ir amžinybės prasmę. Katalikų Bažnyčios Katekizmas (KBK 1035) aprašo pragarą kaip būseną, kurioje sielos, sąmoningai atmetusios Dievo meilę, patiria amžiną atsiskyrimą nuo Jo. Tai vieta ar … [Skaityti toliau…]

Traukinio dilema

Traukinio dilema – tai klasikinis moralės galvosūkis, suformuluotas 1967 m. filosofės Philippos Foot. Situacija paprasta, bet kelianti gilius klausimus: traukinys važiuoja bėgiais ir netrukus pervažiuos penkis pririštus žmones. Prie svirties stovintis asmuo gali perjungti traukinį į kitą kelią, kur pririštas vienas žmogus. Ką daryti? Leisti žūti penkiems ar aktyviai nukreipti traukinį į vieną auką? Ši … [Skaityti toliau…]

Ar vaikai turi išlaikyti tėvus?

Vaikų ir tėvų santykiai nuo seniausių laikų kėlė klausimų apie pareigas, pagarbą ir atsakomybę. Ši tema atsispindi ne tik religiniuose mokymuose, bet ir liaudies išmintyje, pavyzdžiui, senovės pasakojime apie varną. Šiame pasakojime varna, skraidindama savo vaikus per ežerą, klausia: „Ar neši mane, kai pasensiu?“ Tie, kurie atsako „taip“, įmetami į vandenį, o tie, kurie sako … [Skaityti toliau…]

Kodėl yra kažkas, o ne niekas?

Gottfriedas Leibnizas, vienas subtiliausių XVII amžiaus mąstytojų, suformulavo klausimą, kuris iki šiol kelia sumišimą tiek filosofams, tiek teologams, tiek mokslininkams: “Kodėl iš viso yra kažkas, o ne niekas?” Šis klausimas nėra apie tai, kodėl egzistuoja konkretus daiktas ar net visata – jis prasiskverbia giliau, iki pat buvimo šaknų. Kodėl apskritai kas nors egzistuoja? Įprasta manyti, … [Skaityti toliau…]

Pleroma – dieviškoji Tikrovė

Pleroma – tai terminas, kilęs iš graikų kalbos žodžio πλήρωμα (plērōma), reiškiančio „pilnatvę“, „užbaigtumą“ ar „visumą“. Gnostinėje tradicijoje pleroma žymi tikrąją, dieviškąją būties sritį, esančią už materiališko, netobulo pasaulio. Tai tobula Dievo pilnatvė – šviesos, sąmonės ir grynosios realybės pasaulis, kuriame nėra nei trūkumo, nei kančios. Pagrindinės idėjos: Gnosticizme:• Pleroma yra Dievo pilnatvė, iš kurios … [Skaityti toliau…]

Bootstrap (kilpos) paradoksas

Bootstrap, arba kilpos, paradoksas – tai viena iš keisčiausių laiko kelionių teorijų, kurioje objektas, idėja ar net asmuo egzistuoja be aiškios pradžios. Viskas sukasi tarsi uždaroje kilpoje: ateitis tampa praeitimi, o praeitis – ateitimi. Pavyzdžiui, žmogus nukeliauja į praeitį ir perduoda knygos idėją, kurią tas pats žmogus vėliau parašo, nes jau buvo ją žinojęs iš … [Skaityti toliau…]

Visata yra iliuzija, o tikrovė – tuščia

Ar visata, kurioje gyvename, yra tik miražas, o Tikrovė – begalinė tuštuma, slypinti už formų ir laiko? Budizmas ir Advaita Vedanta moko, kad viskas, ką matome, yra iliuzija (maya), o tikroji realybė – tai grynas, tuščias sąmoningumas, vadinamas Brahmanu ar nirvana. Advaita Vedanta teigia, kad visata yra maya – iliuzija, kurią sukuria mūsų protas, ribojamas … [Skaityti toliau…]

Viešpaties metai (anno Domini, AD)

Viešpaties metai (anno Domini, AD) – tai krikščioniška laiko skaičiavimo sistema, pradedanti metus nuo tariamo Jėzaus Kristaus gimimo, kuri tapo pasauliniu standartu. Šis straipsnis paaiškina termino kilmę, reikšmę, alternatyvius pavadinimus, naudojimą, istoriją, įdomius faktus, žymiausius pavyzdžius ir citatas. Anno Domini lotyniškai reiškia „Viešpaties metais“, nurodant metus po Jėzaus Kristaus gimimo. Lietuvių kalboje vartojamas kaip Viešpaties … [Skaityti toliau…]

Dvigubi vienuolynai (monasteria duplicia)

Dvigubi vienuolynai (monasteria duplicia) – tai viduramžių krikščionių šventovės, kuriose vyrai ir moterys vienuoliai gyveno po vienu stogu, tačiau atskirai, dalindamiesi malda ir darbais Dievo garbei. Terminas monasteria duplicia kilęs iš lotynų kalbos, kur duplicia reiškia „dvigubas“, o monasteria – „vienuolynai“. Lietuvių kalboje vartojamas kaip „dvigubi vienuolynai“, pabrėžiant jų dvilypę struktūrą. Anglų kalboje jie vadinami … [Skaityti toliau…]

Alternatyvūs titulai ir vardai: nuo Dievo iki Velnio

Religinėse tradicijose veikėjai vadinami įvairiais vardais ir titulais, atspindinčiais jų roles, savybes ar dieviškąją reikšmę. Vienas vardas gali pabrėžti gailestingumą, kitas – karališkumą, trečias – išganymo misiją ar kovą prieš blogį. Šis sąrašas pristato pagrindinius vardus ir jų alternatyvius pavadinimus, paaiškindamas jų kilmę, prasmę, vartojimo kontekstą ir religinę svarbą. Vardai apima tiek šventuosius asmenis, kaip … [Skaityti toliau…]