Karma – veiksmų pasekmės

Karmos (業, yè kinų kalboje, „veiksmas“ arba „pasekmė“) samprata yra esminė budizmo doktrina, pabrėžianti, kad visi veiksmai – geri ar blogi – turi pasekmes, kurios gali pasireikšti per kelis gyvenimus. Kinijoje, kur budizmas pradėjo plisti I–II a., karmos idėja susidūrė su vietinėmis konfucianizmo tradicijomis, kurios atmetė reinkarnaciją ir akcentavo harmoniją per vieną gyvenimą. Šis ginčas, … [Skaityti toliau…]

Tian (天): Asmeninis Dievas ar amžina tvarka?

Senovės kinų dvasinėje kultūroje Tian (天) – dangaus sąvoka – buvo vienas iš svarbiausių ir sudėtingiausių terminų. Tian galėjo reikšti dangų, visatą, likimą ar net aukščiausiąją jėgą, bet klausimas, ar Tian yra asmeninis Dievas, ar beasmenė tvarka, ilgai kėlė aštrius ginčus tarp konfucianistų ir daoistų. Konfucianistai, sekdami Kongzi (Konfucijaus) mokymu, laikė Tian aukštesne moraline galia, … [Skaityti toliau…]

Popiežius neklysta?

Popiežiaus neklystamumo (Papal Infallibility) doktrina teigia, kad popiežius, kalbėdamas ex cathedra („iš sosto“) tikėjimo ir moralės klausimais, yra apsaugotas nuo klaidų Šventosios Dvasios. Ši doktrina, oficialiai patvirtinta Pirmajame Vatikano susirinkime (1869–1870 m.), tapo vienu iš labiausiai diskutuotinų katalikų Bažnyčios mokymų, sukeldama ginčus tarp konservatorių ir liberalų bei prisidėdama prie skilimų. Popiežiaus neklystamumo idėja remiasi ilgamete … [Skaityti toliau…]

Purgatorius: Tarpinė valymo vieta

Purgatorius, arba skaistykla, yra krikščioniškoje teologijoje tarpinė būsena po mirties, kur sielos, kurios mirė Dievo malonėje, bet dar nėra visiškai šventos, yra valomos prieš patekdamos į dangų. Ši idėja, išsivysčiusi Viduramžiais, tapo vienu iš pagrindinių ginčų tarp katalikų ir protestantų Reformacijos metu (XVI a.), o jos šaknys siekia ankstyvąją Bažnyčią. Purgatoriaus idėja neturi aiškaus pagrindo … [Skaityti toliau…]

Ar Šventoji Dvasia kyla iš Tėvo, ar ir iš Sūnaus?

Klausimas, ar Šventoji Dvasia kyla tik iš Tėvo, ar ir iš Sūnaus, yra vienas iš centrinių teologinių ginčų krikščionybės istorijoje, kuris galiausiai prisidėjo prie Rytų ir Vakarų Bažnyčių schizmos 1054 m. Šis ginčas, vadinamas Filioque (lot. „ir iš Sūnaus“) problema, kyla iš Nicos–Konstantinopolio tikėjimo išpažinimo (381 m.) formuluočių skirtumų ir skirtingų teologinių perspektyvų Rytų (ortodoksų) … [Skaityti toliau…]

Graikiški teologijos terminai – sunkiai virškinami

Kiekvienas, kas bent kartą bandė skaityti Bažnyčios Tėvų raštus ar ortodoksų teologijos tekstus, susidūrė su žodžiais kaip hypostasis, ousia, theosis, kenosis. Iš pirmo žvilgsnio – tarsi svetima kalba. Ir ne be priežasties. Tai iš tiesų yra svetima kalba: ankstyvoji krikščioniškoji teologija iš esmės buvo rašoma graikiškai. Visi didieji IV a. teologiniai mūšiai vyko per graikų … [Skaityti toliau…]

Kodėl žolinė taip vadinasi?

Rugpjūčio 15-oji Lietuvoje žinoma kaip Žolinė. Katalikų Bažnyčioje šią dieną švenčiamas Švenčiausiosios Mergelės Marijos Ėmimas į dangų – tikėjimas, kad Marija, pasibaigus žemiškajam gyvenimui, buvo su kūnu ir siela paimta į amžinybę. Tai viena iš keturių didžiųjų Marijos švenčių liturginiame kalendoriuje. Bet kodėl lietuviškai ji vadinama „Žoline“? Pavadinimas „Žolinė“ kilo ne iš dogmos, bet iš … [Skaityti toliau…]

Popiežiaus kryžius

Popiežiaus kryžius – tai krikščioniškas simbolis, siejamas su Romos popiežiaus autoritetu ir Bažnyčios vadovavimu. Šis kryžius išsiskiria tuo, kad turi ne vieną, bet tris horizontalias skersines, išdėstytas mažėjančiu ilgiu nuo apačios į viršų. Lotyniškai jis dažnai vadinamas Crux Papalis, kitos kalbos: Cruz Papal (ispaniškai), Croce Papale (itališkai), Päpstliches Kreuz (vokiškai) ir Croix Papale (prancūziškai), o … [Skaityti toliau…]

Šventojo Tėvo Benedikto Kryžius prieš blogį

Šventojo Benedikto kryžius – vienas žymiausių ir stipriausių krikščioniškų simbolių, siejamas su apsauga nuo blogio, dvasine kova ir Dievo pagalba kasdienybėje. Šis kryžius, glaudžiai susijęs su šv. Benedikto Nursiečio gyvenimu ir jo kovomis prieš dvasines pagundas, išlaikė savo reikšmę iki mūsų laikų. Šventasis Benediktas, gyvenęs VI amžiuje, savo gyvenimu parodė, kaip ištikima malda ir pastovus … [Skaityti toliau…]

Šventasis, kuris nustojo gerti

Katalikų Bažnyčios tradicijoje šventieji dažnai pasirinko asketišką gyvenimo būdą, atsisakydami pasaulietinių malonumų, kad priartėtų prie Dievo. Vienas iš tokių atsisakymų buvo vyno ir alkoholio vengimas – ne todėl, kad šie dalykai patys savaime yra blogi, bet kaip atgailos, nuolankumo ar dvasinio pašaukimo išraiška. Šventieji, tokie kaip šv. Benediktas Nursietis, šv. Franciskas Asyžietis ir kiti, savo … [Skaityti toliau…]