Ar Bažnyčia nori, kad žmonės jai suneštų savo turtus? Šis klausimas kartais keliamas su nerimu, kartais su ironija, o kartais – iš nuoskaudos. Bet jis visada išreiškia gilesnį nerimą: ar institucija, skelbianti neturtą, pati juo gyvena? Evangelinis neturtas nėra tik skurdas ar turtų atsisakymas – jis apima tris esmines kryptis, kurias išryškina pati Evangelija. 1. … [Skaityti toliau…]
Martyno Liuterio 95 tezės (1517 m.) Martyno Liuterio 95 tezės – tai 1517 m. spalio 31 d. paskelbti teiginiai, kuriais Liuteris kvietė į diskusiją dėl indulgencijų (atlaidų) pardavinėjimo ir kvietė Bažnyčią grįžti prie tikrosios Evangelijos dvasios. Tezės buvo skirtos ne masėms, o teologams, bet netrukus išplito visoje Europoje ir tapo Reformacijos pradžia. Tezių esmė – … [Skaityti toliau…]
„Šį lobį mes nešiojamės moliniuose induose, kad būtų aišku, jog tokia didžiulė galia yra iš Dievo, o ne iš mūsų.“ (2 Kor 4,7) Šiuo vaizdu Paulius kalba apie tai, kad Dievo dovanos – Evangelija, tikėjimas, Dvasios galia – yra patikėtos ne angelams ar tobuloms būtybėms, bet paprastiems žmonėms, trapios prigimties, sužeidžiamiems, pažeidžiamiems – kaip moliniai … [Skaityti toliau…]
„Ne jūs mane išsirinkote, bet aš jus išsirinkau“ (Jn 15,16a) – dieviškosios meilės pirmumas Šie Jėzaus žodžiai ištarti tuo pačiu metu, kaip ir garsusis vynmedžio palyginimas. Jie skirti Jo mokiniams – ne vien tiems dvylikai, bet visiems, kurie seka Juo ir nori būti Jo draugais. Jėzus šiuo sakiniu iš esmės perveria žmogišką išdidumą ir primena, … [Skaityti toliau…]
„Aš esu vynmedis, o jūs šakelės“ (Jn 15, 5a) – artimo ryšio su Kristumi paveikslas Šie Jėzaus žodžiai – vieni iš pačių švelniausių ir tuo pačiu giliausių visame Evangelijos pagal Joną tekste. Jie pasakyti per Paskutinę vakarienę, kai Jėzus kalba savo mokiniams apie tai, kas svarbiausia – apie buvimą su Juo, apie vienybę, apie gyvybę, … [Skaityti toliau…]
Nuodėmė neprasideda iš karto nuo veiksmo. Iš pradžių atsiranda mintis – gal neaiški, gal net netyčia atėjusi. Bet jei jos nepastebime ir nesustabdome, ji gali augti, stiprėti ir galų gale virsti tuo, ko vėliau gailėsimės. Dažnai žmogus manyje nešiojasi įvairius norus, troškimus, net pavojingas aistras – norą pykti, geisti, meluoti ar keršyti. Kai žmogus pradeda … [Skaityti toliau…]
„Žinokite, kad kas sugrąžina nusidėjėlį iš jo klystkelio, tas išgelbės jo sielą nuo mirties ir pridengs daugybę nuodėmių.“ (Jok 5,20) – tai žodžiai, kurie iš pirmo žvilgsnio skamba drąsiai, net didingai. Bet už jų slypi labai jautrus, gyvas ir atsakingas kvietimas – būti ne teisėju, bet broliu, ne smerkiančiu, bet vedančiu atgal į šviesą. Sugrąžinti … [Skaityti toliau…]
Yra sena dvasinė išmintis, kuri sako: „Nuodėmė ne stovi vietoje – ji auga.“ Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad mažas nukrypimas – melas, tinginystė, pavydas, pyktis – yra niekinga smulkmena, bet jei jam leidžiama gyventi širdyje, jis keičia žmogų. Tai, kas pradžioje buvo tik „mintis“, tampa „troškimu“, tada „veiksmu“, vėliau – „įpročiu“, o galų gale … [Skaityti toliau…]
Būrėjai nuo seniausių laikų kėlė dviprasmiškus jausmus – juos vieni garbino, kiti bijojo. Krikščionybėje jų veikla vertinama kritiškai, nes tai susiję su žmogaus troškimu peržengti ribas, kurias Dievas skyrė. Senajame Testamente skamba aiškus perspėjimas: „Tenebūna tarp jūsų nė vieno, kuris… būtų burtininkas, kerėtojas ar dvasių iššaukėjas“ (Pakartoto Įstatymo 18,10–12). Šie žodžiai ne tik draudžia, bet … [Skaityti toliau…]
Mišna (Mishnah) (hebrajų kalba: מִשְׁנָה, liet. „Pakartojimas“ arba „Mokymas“) yra pagrindinis žydų teisės (halacha) ir tradicijų tekstas, sudarantis Talmudo pagrindą. Parašyta hebrajų kalba, Mišna yra pirmasis sistemingas žodinės Toros (Torah she-be’al peh) rinkinys, užrašytas apie 200 m. po Kr. Judos HaNasi (Rabino Judo Princo) ir jo mokinių. Ji kodifikuoja žydų religines, teisines ir etines taisykles, … [Skaityti toliau…]