Delfai, vienas švenčiausių miestų

Delfai (graikiškai Δελφοί, Delfoi) – tai senovinis miestas centrinėje Graikijoje, garsėjęs kaip vienas švenčiausių viso heleniško pasaulio taškų. Jis įsikūręs Parnaso kalno papėdėje, žvelgdamas į Kastalijos šaltinį ir Templio slėnį. Senovės graikai tikėjo, kad tai – pasaulio centras, kur susikerta dangaus ir žemės linijos, o iš žemės gelmių veržiasi dieviškoji išmintis. Pasak mito, pats dievas … [Skaityti toliau…]

Kodėl religija sukelia karus?

Šitas klausimas dažnai iškyla ne iš smalsumo, o iš skaudžios patirties ar nuoširdaus nusivylimo. Istorija pilna pavyzdžių: Kryžiaus žygiai, religiniai persekiojimai, teroro aktai, sprogimai, kovos tarp sektų. Visa tai byloja viena – žmonės žudo vieni kitus Dievo vardu. Ir tada kyla labai žmogiškas klausimas: jei religija kalba apie meilę, kodėl ji sukelia tiek neapykantos? Pirmiausia … [Skaityti toliau…]

Šventosios Dvasios nužengimo prašymas (epiklezė)

Visų Šventasis Valdove, tu leidai mums, nusidėjėliams ir nevertiems tarnams, tarnauti prie tavo šventojo altoriaus – ne dėl mūsų teisumo, bet dėl tavo gailestingumo ir dosnios meilės. Drąsiai artindamiesi prie tavo altoriaus, mes aukojame tau tavo Kristaus Kūną ir Kraują, prašydami, kad tavo Šventoji Dvasia nužengtų ant mūsų ir ant šių atnašų, ir padarytų šią … [Skaityti toliau…]

Lotynų kalba: mirusi, bet gyva

Lotynų kalba, kadaise buvusi didingosios Romos imperijos širdimi, šiandien gyvuoja tarsi šešėlyje – jos neskambina nei turgaus prekeiviai, nei vaikai kiemuose. Tačiau nepaisant to, ši „mirusi kalba“ vis dar gyva, ypač religijoje, moksle ir simbolikoje. Kaip tai įmanoma? Kur pradingo kalba, kurią kalbėjo imperatoriai, kariuomenė, rašytojai ir mąstytojai? Lotynų kalba kilo Latiumo regione – ten, … [Skaityti toliau…]

Dešimtinė – religinis mokestis

Dešimtinė – tai senas kaip Biblija paprotys, kai žmogus atiduoda vieną dešimtąją savo turto ar pajamų Viešpačiui. Tai ne šiaip mokestis ar labdara – dešimtinė visų pirma reiškė, kad žmogus pripažįsta Dievą kaip tikrąjį visko davėją. Duodamas dalį, jis iš tiesų liudijo: viskas mano – bet nė vienas dalykas nėra tik mano. Pirmą kartą apie … [Skaityti toliau…]

Enciklika Popularum Progressio

„Populorum Progressio“ – tai popiežiaus Pauliaus VI enciklika, paskelbta 1967 m. kovo 26 d., pavadinimu „Apie tautų vystymąsi“. Tai vienas pagrindinių Bažnyčios socialinio mokymo dokumentų, skirtas ekonominei nelygybei, globaliniam teisingumui ir žmonijos bendrai pažangai. Enciklika išleista XX amžiaus viduryje, kai po kolonializmo griūties daug tautų ieškojo savarankiško kelio, o pasaulyje gilėjo skirtis tarp turtingųjų ir … [Skaityti toliau…]

Dekretas Apie Rytų Katalikų Bažnyčias (Orientalium Ecclesiarum)

„Orientalium Ecclesiarum“ – tai Vatikano II Susirinkimo dekretas apie Rytų Katalikų Bažnyčias, paskelbtas 1964 m. lapkričio 21 d., drauge su dogmatine konstitucija Lumen Gentium ir dekretu apie ekumenizmą (Unitatis Redintegratio). Tai vienas iš svarbiausių dokumentų, kuriuo Bažnyčia iš naujo įvertino Rytų Katalikų tradicijų vertę, pripažindama jų savitumą, orumą ir teisėtą vietą visuotinės Bažnyčios gyvenime. Dekretą … [Skaityti toliau…]

Karališkoji funkcija (munus regale)

Karališkoji funkcija (munus regale) – tai viena iš trijų pagrindinių Kristaus misijos pusių: pranašiškoji (mokymo), kunigiškoji (aukojimo) ir karališkoji (valdymo). Kiekvienas krikščionis per Krikštą ir Sutvirtinimą tampa šių trijų „funkcijų“ dalininku, ne tik simboliškai, bet ir iš tikrųjų – kviečiamas įgyvendinti jas savo gyvenime. Karališkoji funkcija nereiškia viešpatavimo jėga ar autoritetu – ji reiškia tarnystę, … [Skaityti toliau…]

Bažnyčios Motina (Mater Ecclesiae)

„Bažnyčios Motina“ (Mater Ecclesiae) – tai trumpa, bet simboliškai svarbi kalba (allocutio), kurią popiežius Paulius VI pasakė 1964 m. lapkričio 21 d. Vatikano II Susirinkimo Tėvams, uždarant III susirinkimo sesiją. „Mater Ecclesiae“ reiškia „Bažnyčios Motina“. Šis titulas išreiškia, kad Marija ne tik Jėzaus Motina, bet ir visų tikinčiųjų motina, nes ji dalyvavo Kristaus išganymo darbe … [Skaityti toliau…]

Apaštalinė konstitucija Paenitemini

„Paenitemini“ – tai apaštalinė konstitucija apie krikščionišką atgailą, paskelbta popiežiaus Pauliaus VI 1966 m. vasario 17 d. Ji buvo skirta atnaujinti ir peržiūrėti Bažnyčios mokymą bei praktiką dėl atgailos, ypač pasninko ir abstinencijos srityse, atsižvelgiant į Vatikano II Susirinkimo naują Bažnyčios santykio su pasauliu supratimą. Dokumentą paskelbė Paulius VI, vienas iš svarbiausių popiežių XX amžiuje, … [Skaityti toliau…]