Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Vienuolinis klusnumas nėra paprastas paklusimas nurodymams – tai gilaus tikėjimo ir pasitikėjimo kelias, kuriuo žmogus laisvai pasirenka sekti Jėzumi, klusniu Tėvo valiai iki mirties ant kryžiaus. Kristus savo gyvenimu parodė, kad paklusnumas nėra nelaisvė, o priešingai – tai laisvė mylėti be savanaudiškumo, gyventi ne sau, o tam, kuris duoda gyvenimą. Kai vienuolis duoda klusnumo įžadą, … [Skaityti toliau…]
Sūniškos priklausomybės aktas – tai teologinis išsireiškimas, apibūdinantis Jėzaus Kristaus visišką, laisvą ir mylinčią valios atidavimą savo Tėvui, kurio kulminacija įvyko ant Golgotos kalno, kai Jis paaukojo savo gyvybę už žmonijos išgelbėjimą. Šis aktas nėra paprastas klusnumas ar nuolankumas. Tai meilės veiksmas, kuriame Sūnus – Jėzus – ne kaip vergas, bet kaip laisvas, mylintis Sūnus, … [Skaityti toliau…]
Golgota (arba Kalvarija) – tai nedidelis kalnelis Jeruzalės pakraštyje, kuris tapo vienu svarbiausių visos krikščionybės simbolių, nes būtent ten, ant to kalno, buvo nukryžiuotas Jėzus Kristus. Hebrajiškai „Golgotha“ reiškia „kaukolės vieta“, o lotyniškai „Calvaria“ – taip pat „kaukolė“. Kodėl toks pavadinimas? Kai kurie mano, kad kalno forma priminė kaukolę, kiti – kad tai buvo vieta, … [Skaityti toliau…]
Klusnioji laisvė krikščioniškame gyvenime, ypač einant evangelinių patarimų keliu, yra viena iš paradoksaliausių ir sykiu gražiausių tiesų. Ji reiškia, kad tikras paklusnumas nėra prievarta, bet meilės išraiška, o tikra laisvė neatsisako paklusti, nes supranta, kad klausyti Dievo – reiškia eiti keliu, kuris veda į gyvenimą, ne į nelaisvę. Jėzus per visą savo žemišką gyvenimą liudijo … [Skaityti toliau…]
Pašvęstosios skaistybės dimensijos atskleidžia, kad skaistybė nėra vien tik susilaikymas nuo santuokinio gyvenimo – tai dvasinis, simbolinis ir misinis kelias, kuriuo žmogus seka Kristumi „visa širdimi, visa siela ir visu protu“. Ji yra vienas iš trijų evangelinių patarimų (kartu su neturtu ir klusnumu), kuriais vadovaujasi pašvęstieji asmenys – vienuoliai, vienuolės, kai kurie pasauliečiai, davę įžadus. … [Skaityti toliau…]
„Perfectae Caritatis“ – tai Vatikano II Susirinkimo dokumentas, paskelbtas 1965 m. spalio 28 d., skirtas vienuoliškojo gyvenimo tinkamam atnaujinimui. Tai dogmatinės konstitucijos statuso neturintis, bet autoritetingas dekretas, kuriame Bažnyčia kalba apie pašvęstąjį gyvenimą, jo vietą, prasmę ir reikšmę šiuolaikiniame pasaulyje. Lietuviškai dokumento pavadinimas verčiamas kaip „Tobulos meilės siekimas“, nes pirmieji žodžiai lotynų kalba – Perfectae … [Skaityti toliau…]
„Evangelii Gaudium“ („Evangelijos džiaugsmas“) yra popiežiaus Pranciškaus apaštališkasis paraginimas, paskelbtas 2013 m. lapkričio 24 d., kuriame raginama drąsiai ir džiugiai nešti Evangeliją šiuolaikiniam pasauliui. Dokumento pradžioje popiežius rašo: „Evangelijos džiaugsmas pripildo širdį ir visą gyvenimą tų, kurie sutinka Jėzų.“ Šiame paraginime pabrėžiama, kad Bažnyčia turi būti atvira ir svetinga, su durimis, visada plačiai atvertomis: „Bažnyčia … [Skaityti toliau…]
Adhortacija – tai katalikų Bažnyčios dokumentas, kuriuo popiežius ar sinodas kreipiasi į tikinčiuosius, kviesdamas juos gyventi Evangelija dar nuoširdžiau, giliau ir sąmoningiau. Žodis „adhortacija“ kilęs iš lotyniško veiksmažodžio adhortari, reiškiančio „raginti, skatinti, drąsinti“. Tad tai nėra įsakymas ar mokymo apibrėžimas, bet švelnus, bet rimtas kvietimas. Adhortacijos skirstomos į popiežiškąsias (kai jas rašo pats popiežius) ir … [Skaityti toliau…]
Perfectae Caritatis – tai Antrajame Vatikano susirinkime (1962–1965) priimtas dekretas, skirtas vienuolijoms ir visoms pašvęstojo gyvenimo formoms. Jo pavadinimas išvertus iš lotynų kalbos reiškia „tobuloje meilėje“, nes būtent į tokią meilę kviečia tie, kurie renkasi gyventi celibate, klusnume ir neturto dvasioje. Dokumentas buvo paskelbtas 1965 m. spalio 28 d., ir tapo viena iš svarbiausių gaires … [Skaityti toliau…]
Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba – tai Katalikų Bažnyčios institucija, įkurta siekiant skatinti dialogą, bendradarbiavimą ir susitaikymą tarp skirtingų krikščioniškų Bažnyčių ir bendruomenių. Ji buvo įsteigta 1960 m. popiežiaus Jono XXIII, ruošiantis Antrajam Vatikano Susirinkimui, kuriame ekumenizmas pirmą kartą tapo aiškiai iškeltas kaip vienas iš Bažnyčios prioritetų. Tai reiškia, kad Katalikų Bažnyčia suvokė – Kristaus paliepimas … [Skaityti toliau…]