Kas yra kas?

Jeruzalės susirinkimas datuojamas apie 50 m. po Kristaus, nors tiksli data lieka diskusijų objektu, nes šaltiniai, tokie kaip Apaštalų darbai, nenurodo konkrečios dienos. Susirinkimas vyko Jeruzalėje, kuri tuo metu buvo ne tik judaizmo, bet ir ankstyvosios krikščionybės centras. Miestas pulsavo religine ir politine įtampa, nes Romos imperijos šešėlyje krikščionių bendruomenė ieškojo savo kelio tarp žydų … [Skaityti toliau…]

Klermono susirinkimas, įvykęs 1095 m. lapkričio 18–28 d. Klermone (dabartinė Prancūzija), yra vienas svarbiausių viduramžių Bažnyčios istorijos įvykių, nes jame popiežius Urbonas II paskelbė Pirmąjį kryžiaus žygį (1096–1099). Šis susirinkimas ne tik padėjo pagrindą kryžiaus žygių erai, bet ir sustiprino popiežiaus autoritetą, suvienijo susiskaldžiusią krikščioniškąją Europą ir paveikė religinį bei politinį žemyno gyvenimą. XI a. … [Skaityti toliau…]

Semipelagianizmas buvo teologinis judėjimas, kilęs V a. pabaigoje–VI a. pradžioje Vakarų krikščionybėje, siekęs rasti kompromisą tarp šv. Augustino griežtos malonės doktrinos ir pelagianizmo, pabrėžusio žmogaus laisvą valią. Semipelagijonai, tokie kaip Jonas Kasianas, Vincentas iš Lerino ir Faustas iš Riezo, bandė suderinti Dievo malonės būtinybę su žmogaus iniciatyva tikėjimo kelyje, teigdami, kad žmogus gali žengti pirmą … [Skaityti toliau…]

Mariologija – tai teologijos šaka, sistemingai tyrinėjanti Dievo Motinos Mergelės Marijos asmenį, vaidmenį išganymo istorijoje, jos garbinimą ir reikšmę krikščioniškajame tikėjime bei gyvenime. Tai gilus ir daugiasluoksnis mokslas, siekiantis suprasti ypatingą Marijos vietą Dievo plane ir jos santykį su Sūnumi Jėzumi Kristumi bei Bažnyčia. Žodis „mariologija“ yra sudurtinis, kilęs iš dviejų graikiškų žodžių: Tiesiogine prasme … [Skaityti toliau…]

Katalikų Bažnyčios teologijoje egzistuoja gili ir svarbi sąvoka – sensus fidelium (lotyniškai „tikinčiųjų pojūtis“, „tikinčiųjų supratimas“ arba „tikėjimo instinktas“). Tai nėra tiesiog subjektyvi nuomonė ar statistinis daugumos pritarimas; tai kur kas gilesnis, Šventosios Dvasios įkvėptas ir visos tikinčiųjų bendruomenės (lot. fideles) išgyvenamas gebėjimas atpažinti, suprasti ir liudyti tikėjimo tiesas. Šis dvasinis instinktas yra esminis Bažnyčios, … [Skaityti toliau…]

„Traktatas 90“ (angl. Tract 90), oficialiu pavadinimu „Pastabos apie tam tikras ištraukas Trisdešimt devyniuose artikuluose“ (angl. Remarks on Certain Passages in the Thirty-Nine Articles), buvo paskutinis ir pats kontroversiškiausias iš Oksfordo judėjimo leidinių serijos „Traktatai Šiems Laikams“ (Tracts for the Times). Paskelbtas 1841 m. vasario 27 d., šis traktatas sukėlė audrą Anglikonų Bažnyčioje, smarkiai paveikė … [Skaityti toliau…]

Po Vatikano II Susirinkimo (1962–1965 m.) Katalikų Bažnyčia, siekdama atnaujinti savo liturginį ir pastoracinį gyvenimą, atsigręžė į turtingą ankstyvosios Bažnyčios patirtį. Vienas reikšmingiausių šio atsinaujinimo vaisių – Suaugusiųjų įkrikščioninimo apeigų (RCIA), lotyniškai Ordo Initiationis Christianae Adultorum (RCIA), atkūrimas ir įdiegimas. Tai struktūruotas ir laipsniškas procesas, skirtas suaugusiesiems, norintiems tapti Katalikų Bažnyčios nariais. SĮA yra ne … [Skaityti toliau…]

Ankstyvoji krikščionybė nebuvo tikėjimas, į kurį buvo galima įšokti lengvai ir greitai. Norint tapti visaverčiu Bažnyčios nariu, reikėjo pereiti ilgą ir kruopštų pasiruošimo laikotarpį, vadinamą katechumenatas, o patys besiruošiantieji buvo vadinami katechumenais. Šis procesas buvo gyvybiškai svarbus formuojant tvirtą ir sąmoningą krikščionių bendruomenę dažnai priešiškoje pagoniškoje aplinkoje. Žodis „katechumenas“ kilęs iš graikų kalbos žodžio κατηχούμενος … [Skaityti toliau…]

„Silpnoji lytis“ (sexus fragilis / weaker sex): lotyniškas bažnytinis terminas, kuris šimtmečius formavo požiūrį į moteris. „Silpnoji lytis“ – tai vienas iš labiausiai paplitusių ir ilgiausiai gyvavusių Viduramžių bei ankstyvosios modernybės krikščioniškosios teologijos posakių. Lotyniškai jis skamba sexus fragilis („trapi lytis“) arba sexus infirmior („silpnesnė lytis“), o anglų kalboje – weaker sex arba weaker vessel. … [Skaityti toliau…]

„Ievos dukterys“ (filiae Evae): lotyniškas bažnytinis terminas, kuris šimtmečius formavo požiūrį į moteris. „Ievos dukterys“ – tai vienas ilgiausiai gyvavusių Viduramžių bei ankstyvosios modernybės krikščioniškosios teologijos terminų. Lotyniškai jis skamba filiae Evae (arba filiae Hevae). Šis pavadinimas nebuvo tik poetinis vaizdinys – jis tapo oficialia bažnytine sąvoka, kuri moteris siejo su pirmosios moters Ievos nuodėme, … [Skaityti toliau…]

Misoginija – tai vienas tų žodžių, kurį šiandien girdime dažnai: žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose, politinėse diskusijose ar net kasdienėse pokalbėse. Bet ką jis iš tiesų reiškia? Kodėl jis atsirado ir kaip per amžius formavo žmonių požiūrį į moteris? Žodžio kilmė: iš senovės graikų kalbos į šiuolaikinį pasaulį Žodis „misoginija“ kilo iš senovės graikų kalbos. Jis susideda … [Skaityti toliau…]

Akmenėlis su skylute, vadinamas Vištų dievu, yra vienas įdomesnių liaudies prietarų, kuris atskleidžia seną žmogaus norą apsaugoti savo ūkį ir buitį. Toks akmuo randamas natūraliai – jūros ar upės bangų nugludintas, su skylute viduryje. Suradęs jį žmogus laikė dideliu sėkmės ženklu. Lietuvoje sakydavo, kad tokį akmenėlį reikia pasikabinti ant kaklo ar bent laikyti namuose, o … [Skaityti toliau…]