Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Asgardas – tai skandinavų mitologijoje vienas iš devynių pasaulių, kuris laikomas dievų buveine. Jame gyvena pagrindiniai dievai, vadinami asais, kurie vadovauja pasauliui ir prižiūri jo tvarką. Asgardas yra aprašomas kaip dangiškoji tvirtovė, iškilusi virš kitų pasaulių, į kurią patekti galima tik per Bifröstą – stebuklingą vaivorykštės tiltą, jungiantį Asgardą su Midgardu, žmonių pasauliu. Asgardas skandinavų … [Skaityti toliau…]
Sakrariumas – tai ypatinga liturginė vieta arba įrenginys, naudojamas Katalikų Bažnyčioje ir kai kuriose kitose krikščionių tradicijose. Tai dažniausiai būna specialus praustuvės tipo indas arba kriauklė, įrengta zakristijoje, kuris skirtas šventiems skysčiams pašalinti taip, kad jie nepatektų į įprastą kanalizacijos sistemą. Sakrariumas yra tiesiogiai sujungtas su žeme, o ne su kanalizacija, nes tai užtikrina, kad … [Skaityti toliau…]
Anglokatalikybė yra krikščionybės tradicija, susiformavusi Anglijoje kaip judėjimas, siekiantis išlaikyti katalikiškas liturgines, teologines ir sakramentines praktikas Anglikonų Bažnyčios viduje. Ši tradicija kilo XIX amžiuje, Oksfordo judėjimo kontekste, kurio tikslas buvo sugrąžinti į Anglikonų Bažnyčią ankstyvosios Bažnyčios ir katalikybės tradicijas bei stiprinti krikščionišką dvasingumą. Anglokatalikybė pasižymi giliu dėmesiu sakramentų teikimui, liturgijos grožiui ir istorinėms krikščionybės šaknims. … [Skaityti toliau…]
R. I. P. (angl. Rest in Peace, liet. „Tegul ilsisi ramybėje“) yra frazė, naudojama krikščioniškame kontekste kaip malda ar palinkėjimas mirusiojo sielai. Šis posakis yra glaudžiai susijęs su krikščioniškosios tradicijos tikėjimu amžinuoju gyvenimu, sielos išganymu ir ramybe, kurią tikintieji tikisi pasiekti po mirties. Šios frazės šaknys randamos lotyniškoje maldos formoje – Requiescat in Pace, kas … [Skaityti toliau…]
Analojus – tai stačiatikių liturginis reikmuo, dažniausiai naudojamas per pamaldas. Šis pultas turi gilią simbolinę ir praktinę reikšmę stačiatikių bažnyčios tradicijoje. Jis paprastai statomas navos priekyje, matomoje vietoje, kad padėtų tikintiesiems susitelkti į maldą ir kontempliaciją. Ant analojaus per pamaldas dedamas Šventasis Raštas, kryžius, ikonos arba kiti šventi simboliai, atspindintys dienos šventę ar liturginę temą. … [Skaityti toliau…]
Sufraganas – tai terminas, vartojamas krikščionių Bažnyčios hierarchijoje, apibūdinantis vyskupą, kuris yra pavaldus aukštesnio rango dvasininkui, paprastai metropolitui ar arkivyskupui. Sufraganas veikia kaip vyskupijos vadovas, tačiau priklauso didesnei bažnytinei provincijai ir yra jos dalis. Šis terminas plačiai vartojamas Romos Katalikų Bažnyčioje, Rytų Ortodoksų Bažnyčioje ir kai kuriose protestantiškose denominacijose. Žodis „sufraganas“ kilęs iš lotynų kalbos … [Skaityti toliau…]
Arijonizmas – tai krikščionybės srovė, atsiradusi 4 amžiuje ir pavadinta pagal jos pagrindinį skelbėją, Aleksandrijos dvasininką Arijų. Šis mokymas kėlė teologinius ginčus ir turėjo didelę įtaką ankstyvajai krikščionių Bažnyčiai. Arijonizmas išsiskyrė savo požiūriu į Kristaus prigimtį ir santykį su Dievu Tėvu, kas tapo viena pagrindinių priežasčių, kodėl jis buvo pripažintas erezija. Arijonizmas teigė, kad Kristus … [Skaityti toliau…]
Adamitai ir adamijonai buvo ankstyvosios krikščionybės sektos, atsiradusios 2 a. Šiaurės Afrikoje. Šios grupės išsiskyrė iš kitų dėl savo netradicinio požiūrio į moralės normas, žmogaus prigimtį ir tikėjimą grįžimu į pirminį žmogaus nekaltumą. Jos turėjo unikalią interpretaciją apie Adomo ir Ievos gyvenimą prieš nuopuolį ir siekė sugrįžti į tokį dvasinį ir fizinį būvį, kuris, jų … [Skaityti toliau…]
Religijoje „liustracija“ dažniausiai siejama su dvasinio apsivalymo ir moralinio atgailavimo sąvokomis. Ji gali būti suprantama kaip procesas, kurio metu žmogus siekia išsivaduoti iš nuodėmių naštos, pasiekti dvasinį tyrumą ir artumą Dievui. Ši idėja glaudžiai siejasi su įvairiais religiniais ritualais ir praktika, kurie simbolizuoja apsivalymą ir atgailą. Senojo Testamento laikais liustracijos idėja buvo atspindėta daugybėje ritualų, … [Skaityti toliau…]
Alvai skandinavų mitologijoje – paslaptingos būtybės, turinčios žmogaus išvaizdą, bet likdamos nematomos žmonėms. Tai dvasinės esybės, kurios egzistuoja greta mūsų pasaulio, bet dažniausiai nepastebimos. Skandinavų mitologijoje jos yra tarsi ribos tarp fizinės ir dvasinės realybės simbolis, primenantis apie pasaulio paslaptingumą ir neregimąją tikrovės pusę. Alvų aprašymai dažnai sutelkiami į jų subtilumą ir gebėjimą pasirodyti tik … [Skaityti toliau…]