Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Kimaris, taip pat žinomas alternatyviais vardais Cimeris, Cimejes ir Cimeries, yra demoniška figūra, kurios kilmė ir charakteris yra aiškiai apibrėžti Europos okultizmo pavelde. Jis nėra senovės Artimųjų Rytų ar kitos senosios kultūros demonas, o specifinis Renesanso ir vėlesnių laikų magiškųjų knygų, arba grimuarų, kūrinys. Jo įvaizdis, kaip galingo markizo, raito ant juodo arklio ir valdančio … [Skaityti toliau…]
Beheritas, nors ir dažnai pristatomas kaip paslaptingas sirų velnio vardas, yra figūra, kurios tikrosios šaknys glūdi ne senovės Artimųjų Rytų mitologijoje, o daug vėlesniame Europos okultizmo pavelde. Jo istorija yra ne tiek senovės demono atradimas, kiek laipsniška transformacija, prasidėjusi nuo biblinės dievybės demonizavimo ir pasiekusi apogėjų Renesanso magijos knygose bei moderniojoje populiariojoje kultūroje. Tikrasis jo … [Skaityti toliau…]
Michailo Bulgakovo romanas „Meistras ir Margarita“ yra vienas sudėtingiausių ir daugiasluoksnių XX amžiaus literatūros kūrinių. Nors jo veiksmas vyksta griežtai ateistinėje trisdešimtųjų metų Maskvoje, romanas yra persmelktas religinių, filosofinių ir metafizinių temų, kurios yra ne atkartojamos, o kūrybiškai perinterpretuojamos. Bulgakovas naudoja biblinius archetipus ir simbolius ne tam, kad pamokslautų ar skleistų dogmą, o tam, kad … [Skaityti toliau…]
Behemotas, kurio vardas hebrajų kalba (בְּהֵמוֹת, Behemoth) yra daugiskaitinė žodžio „žvėris“ forma, reiškianti „didysis žvėris“ arba „žvėrių žvėris“, yra monumentali būtybė, aprašyta Senajame Testamente. Pirmiausia jis pasirodo Jobo knygoje (40:15-24) ne kaip velnias ar demonas, o kaip didingas Dievo kūrinijos pavyzdys, įkūnijantis neįveikiamą fizinę jėgą ir pirmapradę gamtos galią. Jo istorija yra kelionė nuo teologinio … [Skaityti toliau…]
Bileamas, arba Balaamas, hebrajiškai kaip בִּלְעָם (Bil‘am), yra viena iš labiausiai intriguojančių ir morališkai dviprasmiškų figūrų Senajame Testamente. Jis minimas Skaičių knygoje ne kaip demonas, o kaip realus žmogus – pranašas ir aiškiaregys iš Mesopotamijos, konkrečiai iš Petoro miesto, buvusio kažkur tarp dabartinio Irako ir šiaurės Sirijos. Jo istorija yra ne apie kovą su antgamtine … [Skaityti toliau…]
Azazelis, kurio vardas hebrajų kalba rašomas kaip עֲזָאזֵל, yra viena mįslingiausių ir įvairialypių figūrų senovės judėjų tradicijoje. Jo vaidmuo ir prigimtis skiriasi priklausomai nuo šaltinio, transformuodamasis nuo paslaptingos būtybės, susijusios su atpirkimo ritualu, iki galingo puolusio angelo, atsakingo už žmonijos supažindinimą su draudžiamomis žiniomis. Būtent pastarasis, apokrifinis vaidmuo, kuriame jis moko žmones gaminti ginklus ir … [Skaityti toliau…]
Asmodėjus, kurio vardas įvairiuose šaltiniuose rašomas kaip Asmodai, Asmodeus ar Asmodaeus, yra viena žinomiausių ir sudėtingiausių figūrų demonologijos istorijoje. Jo paveikslas yra susipynęs iš judėjų, krikščionių ir, tikėtina, senovės persų mitologijos gijų, o jo vaidmuo svyruoja nuo žiauraus, geidulingo žudiko iki gudrumu pasižyminčio demonų karaliaus. Manoma, kad pačios ankstyviausios legendos apie jį atkeliavo iš zoroastrizmo, … [Skaityti toliau…]
Apolionas, kurio vardas graikų kalba rašomas kaip Ἀπολλύων (Apollyon) ir reiškia „Naikintojas“, yra viena iš labiausiai bauginančių figūrų krikščioniškojoje eschatologijoje. Apolionas nėra klasikinės graikų mitologijos dievybė ar demonas. Jo vardas ir aprašymas kyla iš vienintelio, bet nepaprastai įtakingo šaltinio – Naujojo Testamento Apreiškimo Jonui knygos. Būtent čia jis pristatomas kaip galinga, destruktyvi būtybė, vadovaujanti pragariškai … [Skaityti toliau…]
Ahrimanas, kurio pirminis ir tikslesnis vardas senovės iranėnų kalba yra Angra Mainju („Piktasis protas“ arba „Naikinanti dvasia“), yra centrinė blogio figūra mazdaizme, arba zoroastrizme – vienoje seniausių pasaulio monoteistinių (arba, tiksliau, dualistinių) religijų. Jis nėra velnias, kaip suprantama Abraomo religijose, t. y. puolęs angelas, sukurtas Dievo ir vėliau jam nupuolęs. Ahrimanas yra amžinas, nesukurtas ir … [Skaityti toliau…]
Tamsoje, kur susilieja sapnai ir tikrovė, gimsta vienas giliausių ir patvariausių Vakarų mitologijos archetipų – sukubė. Tai moteriškos giminės demonė, kuri, pasak legendų, pasirodo vyrams sapnuose, kad juos suviliotų ir užmegztų lytinius santykius. Jos vardas kilęs iš vėlyvosios lotynų kalbos veiksmažodžio succubare, reiškiančio „gulėti po“, kas atspindi jos, kaip manoma, pasyvesnį vaidmenį akto metu, palyginti … [Skaityti toliau…]