XVIII a. pabaigoje, pačiame Švietimo amžiaus įkarštyje, vokietis gydytojas Franzas Antonas Mesmeras (Franz Anton Mesmer) sudrebino Europą savo teorija, kuri šiandien laikoma moderniosios hipnozės ir psichoterapijos pirmtake. Jo mokymas apie animalinį magnetizmą (Magnétisme animal) žadėjo revoliuciją medicinoje, teigdamas, kad žmogaus sveikatą valdo nematoma kosminė energija. Nors Mesmeras save laikė griežtu mokslininku, jo idėjos peržengė medicinos ribas ir giliai įsirėžė į religijos, okultizmo bei dvasinių judėjimų istoriją, vėliau tapdamos vienu iš kertinių akmenų Éliphas Lévi veikale „Aukštosios magijos dogma ir ritualas“ (Dogme et Rituel de la Haute Magie).
Animalinis magnetizmas: Visuotinio fluido koncepcija
Mesmero teorijos ašis buvo prielaida, kad visą visatą – tiek dangaus kūnus, tiek žemę ir gyvus organizmus – užpildo itin subtilus, nematomas visuotinis fluidas (fluidum). Jis tikėjo, kad šis skystis veikia pagal mechaninius dėsnius, panašiai kaip magnetizmas ar gravitacija.
Pagrindiniai teorijos principai:
- Pusiausvyra kaip sveikata: Liga, anot Mesmero, atsiranda tada, kai fluido tėkmė žmogaus kūne sutrinka, užsiblokuoja arba pasiskirsto netolygiai.
- Magnetizuotojas kaip laidininkas: Gydytojas (magnetizuotojas) gali nukreipti šį fluidą į pacientą savo rankų judesiais, žvilgsniu ar net metaliniais įrankiais, taip atstatydamas natūralią dvasinę ir fizinę harmoniją.
- Gydomoji krizė: Gydymo proceso metu pacientas dažnai patirdavo traukulius, juoką, verksmą ar sąmonės praradimą. Mesmeras tai vadino „krize“, kuri buvo būtinas ženklas, kad organizmas išsivalo ir fluido tėkmė atsistato.
Mesmero praktika: Seansai ir „Baquet“
Paryžiuje Mesmeras tapo sensacija. Jis rengdavo grupinius seansus, kurių centre stovėjo baquet – didelis medinis kubilas, pripildytas vandens, stiklo duženų ir geležies pjuvenų. Iš kubilo kyšojo metaliniai strypai, kuriuos pacientai dėdavo prie skaudamų vietų. Visi sėdėdavo susikibę rankomis, kad sukurtų „magnetinę grandinę“, o fone skambėdavo paslaptinga stiklo armonikos muzika. Mesmeras vaikščiodavo tarp jų vilkėdamas šilkinį chalatą, liesdamas žmones ir, kaip tikėta, perduodamas jiems savo magnetinę energiją.
Mesmerizmas ir religija: Konfliktas su antgamtiškumu
Mesmero santykis su religija buvo sudėtingas ir paradoksalus. Nors jis pats tvirtino, kad jo metodas yra grynai gamtiškas ir materialus, Bažnyčia ir religiniai mąstytojai jame įžvelgė pavojingą konkurenciją.
Egzorcizmo pakeitimas natūralizmu
Prieš išgarsėdamas Mesmeras stebėjo katalikų kunigo Johanno Josepho Gassnerio veiklą. Gassneris gydydavo žmones tvirtindamas, kad išvaro demonus Dievo vardu. Mesmeras pareiškė, kad Gassneris iš tiesų gydo ne per Dievą, o nesąmoningai naudodamas „animalinį magnetizmą“. Mesmeras bandė desakralizuoti stebuklą – tai, kas anksčiau buvo laikoma Dievo malone ar piktosios dvasios išvarymu, jis pavertė fiziniu proceso valdymu. Tai supykdė tradicinę Bažnyčią, nes Mesmero teorija paliko mažai vietos antgamtiniam įsikišimui.
Spiritizmo ir naujųjų religijų gimimas
Nors Mesmeras mirė būdamas racionalistas, jo pasekėjai pasuko misticizmo keliu. Jie pastebėjo, kad kai kurie magnetizuojami pacientai panyra į gilią transo būseną (somnambulizmą), kurios metu teigia matantys ateitį ar kalbantys su mirusiaisiais.
- Spiritizmas: Mesmerizmas padėjo pamatus spiritizmo judėjimui. Idėja apie „fluidą“ virto idėja apie „dvasių energiją“.
- Krikščioniškasis mokslas (Christian Science): Mary Baker Eddy, šio judėjimo įkūrėja, iš pradžių domėjosi mesmerizmu, tačiau vėliau jį atmetė kaip „gyvulišką“. Visgi jos mokymas apie dvasinį gydymą minties galia turi tiesioginių šaknų Mesmero idėjose apie proto įtaką kūnui.
- Teosofija ir Okultizmas: XIX a. okultistai Mesmero fluidą sutapatino su „astraline šviesa“ arba „aura“. Jie tikėjo, kad Mesmeras atrado senovės magų naudotą paslaptingą energiją, tik suteikė jai mokslinį pavadinimą.
Mokslinė komisija ir nuosprendis
1784 m. Prancūzijos karalius Liudvikas XVI sudarė komisiją Mesmero teorijai ištirti. Jos sudėtyje buvo tokie mokslo milžinai kaip Benjaminas Franklinas ir Antoine’as Lavoisier. Komisija atliko eksperimentus ir nustatė, kad:
- Jokio apčiuopiamo „fluido“ gamtoje nėra.
- Gydomasis poveikis atsiranda tik tada, kai pacientas tiki, kad jis yra magnetizuojamas.
- Visi efektai kyla iš paciento vaizduotės.
Šis nuosprendis sužlugdė Mesmero reputaciją, tačiau mokslo istorijai jis padovanojo pirmąjį išsamų placebo efekto ir įtaigos aprašymą.
Mesmero palikimas: Nuo magneto iki pasąmonės
Nors animalinio magnetizmo teorija buvo atmesta kaip klaidinga, ji neatpažįstamai pakeitė mūsų supratimą apie žmogaus psichiką.
- Hipnozė: Jamesas Braidas vėliau pašalino iš mesmerizmo magnetus ir fluidus, palikdamas tik psichologinę būseną, kurią pavadino hipnoze.
- Psichoanalizė: Sigmundas Freudas savo karjeros pradžioje naudojo hipnozę (kuri kilo tiesiai iš mesmerizmo), kol galiausiai sukūrė psichoanalizę.
- Psichosomatika: Mesmeras buvo vienas pirmųjų vakarų medicinoje, kuris praktiškai parodė, kad psichinė būsena gali sukelti realius fizinius pokyčius kūne.
Svarbiausios citatos ir mintys
- „Gamtoje egzistuoja tik viena liga ir tik vienas vaistas – tai visuotinė harmonija ir jos atstatymas.“ (Mesmero traktatas). Buda norėjo pasakyti, kad visos ligos yra vientiso dvasinio-fizinio disbalanso pasekmė, o ne atskiri, nesusiję gedimai.
- „Nėra jokio stebuklo, yra tik gamtos dėsniai, kurių mes dar neišmokome valdyti.“ Mesmeras pabrėžė savo mokslinį siekį viską, kas mistiška, paaiškinti per fizikos dėsnius, nors jo metodai vėliau ir buvo kvestionuojami.
- „Vaizduotė yra galingesnė už bet kokį magnetą.“ (Iš 1784 m. mokslinės komisijos išvadų). Ši frazė paradoksaliai tapo svarbesnė už patį magnetizmą, nes ji atvėrė duris moderniai psichologijai ir suvokimui, kad žmogaus įsitikinimai gali fiziškai gydyti kūną.
- „Žmogaus kūnas turi savybių, panašių į magneto; jame yra poliai, kurie gali būti paveikti išorinių jėgų.“ Tai pagrindinė animalinio magnetizmo prielaida, bandanti žmogų įterpti į bendrą visatos fizikos sistemą.
- „Dvasinis gydymas nėra magija, tai – paslėptos prigimtinės energijos panaudojimas.“ Mesmeras nuolat kovojo su kaltinimais raganavimu, teigdamas, kad jo galia kyla iš prigimties, o ne iš sandėrio su antgamtinėmis jėgomis.