Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Sionistai – tai judėjimo dalyviai, siekę sukurti ir palaikyti žydų nacionalinę valstybę, pirmiausia Izraelio žemėje, dar vadinamoje Sionu, kuri istoriškai ir religiniu požiūriu laikoma žydų tautos gimtine. Sionizmas, kaip organizuotas politinis judėjimas, kilo XIX amžiaus pabaigoje Europoje, kaip atsakas į antisemitizmą ir siekis sugrąžinti žydų tautą į savo istorinį kraštą. Sionizmo šaknys yra religinės ir … [Skaityti toliau…]
Hugenotai buvo protestantų bendruomenė, susiformavusi XVI amžiaus Prancūzijoje kaip atsakas į Katalikų Bažnyčios mokymą ir praktiką. Šis terminas dažniausiai buvo taikomas kalvinistams – Jono Kalvino idėjų pasekėjams. Hugenotai vaidino svarbų vaidmenį Reformacijos laikotarpiu, skatindami religinę, socialinę ir politinę kaitą. Tačiau jų tikėjimas ir veikla sukėlė didžiulį pasipriešinimą iš katalikų pusės, o tai lėmė ilgalaikius religinius … [Skaityti toliau…]
Konfesija yra teologinis ir religinis terminas, turintis kelias reikšmes, priklausomai nuo konteksto. Pagrindinė šio žodžio reikšmė yra susijusi su tikėjimo išpažinimu arba tam tikra religine kryptimi, apibrėžiančia tikinčiųjų įsitikinimus, mokymą ir praktiką. Šis terminas dažniausiai naudojamas krikščionybės kontekste, bet gali būti taikomas ir kitoms religijoms. Pirma reikšmė susijusi su tikėjimo išpažinimu, kai konfesija reiškia tam … [Skaityti toliau…]
Kazimiero teisynas yra vienas iš svarbiausių teisės dokumentų Lietuvos istorijoje, kuris rodo viduramžių Lietuvos teisės sistemos raidą ir krikščionybės poveikį visuomenei bei valstybei. Šį teisyną 1468 metais išleido Lietuvos didysis kunigaikštis Kazimieras IV Jogailaitis. Jo pagrindinis tikslas buvo reguliuoti teisinius santykius Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, įtvirtinant teisingumo, tvarkos ir moralės principus. Tai buvo pirmasis dokumentas, apėmęs … [Skaityti toliau…]
Kryžiaus žygiai buvo viduramžių laikotarpio kariniai ir religiniai judėjimai, kuriuos skelbė Katalikų Bažnyčia. Jų pagrindinis tikslas buvo atgauti krikščionims Šventąją Žemę, ypač Jeruzalę, iš musulmonų kontrolės. Šie žygiai taip pat siekė apsaugoti piligrimus, palaikyti krikščionybės plitimą ir stiprinti Bažnyčios įtaką. Pirmasis kryžiaus žygis buvo paskelbtas 1095 metais popiežiaus Urbono II Klermono susirinkime, kur jis paragino … [Skaityti toliau…]
Laterano IV susirinkimas, vykęs 1215 metais Romoje, yra vienas iš svarbiausių viduramžių visuotinių Bažnyčios susirinkimų. Jį sušaukė popiežius Inocentas III, kuris tuo metu buvo viena iš įtakingiausių asmenybių krikščioniškajame pasaulyje. Susirinkimas tapo reikšmingu įvykiu dėl savo plataus masto sprendimų, apimančių teologinius, drausminius ir politinius klausimus. Vienas iš svarbiausių Laterano IV susirinkimo sprendimų buvo aiškus ir … [Skaityti toliau…]
Konstantinopolio I susirinkimas, įvykęs 381 metais, yra vienas iš svarbiausių visuotinių Bažnyčios susirinkimų, kuris suvaidino reikšmingą vaidmenį krikščioniškosios teologijos formavime. Šį susirinkimą sušaukė imperatorius Teodosijus I siekdamas sustiprinti vienybę tarp krikščionių ir išspręsti likusius teologinius nesutarimus, kurie kilo po Nikėjos I susirinkimo. Konstantinopolio susirinkimas ne tik užtvirtino Nikėjos tikėjimo išpažinimą, bet ir išplėtė bei papildė … [Skaityti toliau…]
Nikėjos I susirinkimas, įvykęs 325 metais, yra vienas svarbiausių įvykių krikščionybės istorijoje. Jis buvo sušauktas imperatoriaus Konstantino Didžiojo, kuris siekė sustiprinti vienybę Romos imperijoje ir išspręsti teologinius ginčus, keliančius nesutarimus tarp krikščionių bendruomenių. Tai buvo pirmasis visuotinis Bažnyčios susirinkimas, kuriame dalyvavo vyskupai iš įvairių regionų. Nikėjos susirinkimas tapo svarbiu įvykiu, nes padėjo formuoti pagrindinius krikščioniškosios … [Skaityti toliau…]
Romos sinodas yra bendras terminas, reiškiantis bet kurį iš daugelio sinodų, kurie vyko Romoje per Bažnyčios istoriją. Sinodai yra Bažnyčios vadovų susirinkimai, skirti spręsti doktrininius, disciplinos ar pastoracinius klausimus. Romos miestas dėl savo istorinės reikšmės ir kaip popiežiaus buveinė buvo daugelio svarbių susirinkimų vieta. Kai kurie iš šių sinodų turėjo didelę įtaką Bažnyčios istorijai ir … [Skaityti toliau…]
Adopcionizmas yra teologinė doktrina, kuri teigia, kad Jėzus Kristus iš pradžių buvo tik žmogus, o dieviškumą įgijo vėliau, kai Dievas jį „priėmė“ arba „įsūnijo“. Šis požiūris dažniausiai buvo siejamas su ankstyvaisiais krikščionių teologiniais ginčais apie Kristaus prigimtį ir Jo santykį su Dievu Tėvu. Adopcionizmo šalininkai dažnai teigė, kad Jėzus tapo Dievo Sūnumi per tam tikrą … [Skaityti toliau…]
Apateizmas yra filosofinis ar pasaulėžiūros požiūris, kuriame abejingumas Dievo ar dieviškumo egzistavimo klausimui tampa esminiu bruožu. Terminas kilo iš žodžių „apatija“ ir „teizmas“ derinio, reiškiant, kad žmogui nesvarbu, ar Dievas egzistuoja, ar ne. Ši pozicija nėra aktyvi ateizmo forma, kurioje neigiama Dievo egzistencija, ir nėra agnosticizmas, kuriame teigiama, kad Dievo egzistavimo klausimas yra nepažinus. Apateizmas … [Skaityti toliau…]
Sinergizmas yra teologinė doktrina, kuri teigia, kad išganymo procese bendradarbiauja tiek Dievo malonė, tiek žmogaus valia. Terminas „sinergizmas“ kilęs iš graikų kalbos žodžių „syn“ (kartu) ir „ergon“ (darbas), reiškiančių „bendradarbiavimą“ arba „bendrą veiklą“. Ši sąvoka dažniausiai nagrinėjama kalbant apie žmogaus atsakomybę ir Dievo vaidmenį išganymo plane. Sinergizmo pagrindas yra suvokimas, kad žmogaus išganymas nėra tik … [Skaityti toliau…]