Kas yra kas?

Popiežiškoji krikščionių vienybės taryba – tai Katalikų Bažnyčios institucija, įkurta siekiant skatinti dialogą, bendradarbiavimą ir susitaikymą tarp skirtingų krikščioniškų Bažnyčių ir bendruomenių. Ji buvo įsteigta 1960 m. popiežiaus Jono XXIII, ruošiantis Antrajam Vatikano Susirinkimui, kuriame ekumenizmas pirmą kartą tapo aiškiai iškeltas kaip vienas iš Bažnyčios prioritetų. Tai reiškia, kad Katalikų Bažnyčia suvokė – Kristaus paliepimas … [Skaityti toliau…]

Martyno Liuterio reformacija – tai XVI amžiaus pradžioje prasidėjęs dvasinis ir visuomeninis judėjimas, pakeitęs visos Europos veidą. 1517 m. spalio 31 d. augustinų vienuolis ir teologas Martynas Liuteris, tuo metu gyvenęs Vokietijoje, prikalė savo 95 tezes prie Vitenbergo bažnyčios durų. Tai buvo kvietimas į akademinę diskusiją dėl indulgencijų – popierinių atlaidų už nuodėmes – pardavinėjimo. … [Skaityti toliau…]

Krikščioniškoji jaunų moterų asociacija, plačiau žinoma kaip YWCA (Young Women’s Christian Association), yra viena seniausių ir didžiausių pasaulyje moterų judėjimų, kuriame krikščioniškas tikėjimas susitinka su aktyvia socialine veikla, moterų teisių gynyba ir rūpesčiu bendruomenės gerove. Įkurta XIX a. viduryje – 1855 m. Londone – ši organizacija gimė iš realaus poreikio: šimtai jaunų moterų kėlėsi į … [Skaityti toliau…]

Krikščioniškoji jaunų vyrų asociacija, plačiau žinoma kaip YMCA (angl. Young Men’s Christian Association), – tai judėjimas, kuris jau daugiau kaip pusantro šimtmečio jungia kūno stiprinimą, dvasinį augimą ir socialinį sąmoningumą. Ši organizacija gimė 1844 m. Londone, kai vienas kuklus tekstilės darbuotojas George’as Williamsas su grupe bendraminčių nusprendė pasiūlyti alternatyvą miesto jaunimui, paskendusiam darbo, alkoholio ir … [Skaityti toliau…]

Pasaulio Bažnyčių taryba – tai tarptautinė krikščioniškų Bažnyčių bendruomenė, siekianti vienybės, bendros maldos ir veikimo, nepaisant teologinių skirtumų. Ji įkurta 1948 m. Amsterdame, vos po Antrojo pasaulinio karo – laikotarpiu, kai žmonija ieškojo ne tik politinės taikos, bet ir dvasinio susitaikymo. Ši taryba tapo atsaku į gilų krikščionių troškimą būti viena širdimi, net jei skiriasi … [Skaityti toliau…]

Aštuondienis (lot. octava) – tai liturginis laikotarpis, trunkantis aštuonias dienas nuo svarbios šventės. Bažnyčia tokiu būdu tarsi išplečia šventės laiką, leisdama ne tik paminėti ją vieną dieną, bet ir gyventi jos prasme visą savaitę. Tai nėra vien pasikartojimas – tai dvasinis aidas, kai vienos dienos įvykis plečiasi į laiką, kad tikintysis galėtų į jį įsigilinti. … [Skaityti toliau…]

Mergelių pašventinimo formulė (Consecratio Virginum) – tai senovinis Bažnyčios liturginis ritualas, per kurį moterys, dažniausiai vienuolės, iškilmingai pašvenčiamos Dievui, tapdamos „Kristaus nuotakomis“ ir įsipareigodamos gyventi skaistybėje, maldai bei tarnystei. Ši formulė, užfiksuota Romos Pontifikale, yra rezervuota vienuolėms, gyvenančioms klauzūriniuose vienuolynuose, ypač tiems, kurie laikosi popiežiškojo uždarumo (clausura papalis). Ritualas atspindi gilų dvasinį įsipareigojimą ir Bažnyčios … [Skaityti toliau…]

Jarmuko mūšis, žinomas kaip Battle of Yarmouk anglų kalboje ir معركة اليرموك (Maʿrakat al-Yarmūk) arabų kalboje, įvyko 636 m. rugpjūčio 15–20 d. netoli Jarmuko upės, dabartinėje Sirijos ir Jordanijos pasienio zonoje. Ši kova tarp musulmonų Rašidunų kalifato, vadovaujamo Khalido ibn al-Walido, ir Bizantijos imperijos, vadovaujamos imperatoriaus Heraklijaus pajėgų, tapo lemiamu momentu, atvėrusiu kelią islamo užkariavimams … [Skaityti toliau…]

Teurgija (graik. Θεουργία, Theourgía) – tai religinė arba mistinė praktika, kuria siekiama užmegzti ryšį su dieviškomis būtybėmis, pritraukti jų pagalbą ar dalyvauti jų šventoje galioje. Žodis sudarytas iš graikiškų šaknų: theos (Dievas) ir ergon (darbas, veiksmas), todėl pažodžiui reiškia „dieviškąjį veikimą“ arba „darbas su Dievu“. Teurgija dažnai apima ritualus, maldas, meditaciją ar simbolinius veiksmus, kuriais … [Skaityti toliau…]

Crux Gemmata (lot. „brangakmenių kryžius“) yra ankstyvosios krikščionių bažnyčios kryžius, gausiai puoštas brangakmeniais, auksu ar emaliu, dažnai be Kristaus atvaizdo (krucifikso). Šie kryžiai, paplitę IV–VII a., ypač Bizantijos imperijoje ir Vakarų Europoje, simbolizavo Kristaus pergalę prieš mirtį ir Jo karališkąją šlovę, o ne kančią. Crux Gemmata buvo naudojami kaip liturginiai objektai, altoriaus ar procesiniai kryžiai, … [Skaityti toliau…]