Kas yra kas?

Interpretatorius yra religinės bendruomenės narys, kuris imasi aiškinti šventraščius, dogmas ar religines tradicijas, tačiau neturi oficialaus teologinio išsilavinimo ar sakralinio luomo statuso. Jo veikla dažniausiai vyksta neoficialiu lygmeniu, izoliuotose bendruomenėse ar šeimose, kur religiniai tekstai ar tradicijos įgyja naują prasmę per asmeninę interpretaciją. Interpretatorius savo autoritetą dažnai grindžia socialiniu statusu, gyvenimo patirtimi ar įgytu pasitikėjimu. … [Skaityti toliau…]

Mistika – tai unikalus ir pirmapradis religinis reiškinys, kurio metu žmogus patiria tiesioginį ir intuityvų ryšį su Dievu ar metafizine tikrove. Šis potyris, anot Tomo Akviniečio, apibūdinamas kaip „eksperimentinis Dievo pažinimas“ (cognitio Dei experimentalis). Mistika peržengia intelekto ribas, suteikdama galimybę dvasinei vienovei su dieviškumu. Tai ne teorinis pažinimas, o tiesioginis išgyvenimas, kuris dažnai būna intensyvus, … [Skaityti toliau…]

Pranašas yra religinis asmuo, kurio ypatingą statusą lemia įkvėpimas ir dvasinė būklė, leidžianti jam kalbėti dievybės vardu. Graikiškas žodis „prophetes“ reiškia tiek „skelbėją“, tiek „pranašautoją“, kas rodo dvejopą pranašo vaidmenį – perduoti dievišką žinią ir perspėti apie ateitį. Pranašystės reiškinys dažnai siejamas su ekstaze ar transu, kai pranašas praranda savimonę ir tampa kanalu dievybės valiai … [Skaityti toliau…]

Totemizmas yra viena iš seniausių religinių sistemų, kurioje glaudžiai persipina tikėjimas, mitologija ir socialinė organizacija. Jis grindžiamas ypatingais ryšiais tarp žmonių grupių ir gyvūnų, augalų ar kitų gamtos objektų, vadinamų totemais. Šie totemai laikomi šventais ir glaudžiai susijusiais su tam tikros bendruomenės ar genties tapatybe. Jie gali būti ne tik garbinami, bet ir laikomi protėviais, … [Skaityti toliau…]

Dieviškoji zoomorfika yra reiškinys, kai dievybės ar religiniai simboliai įgauna gyvūnų bruožus arba siejasi su gyvūnais kaip savo išraiškos forma. Tai pastebima daugelyje senovės kultūrų, kuriose dievai ar dvasios vaizduoti kaip pusiau žmonės, pusiau gyvūnai, arba tiesiog gyvūnų pavidalu. Zoomorfiniai elementai dažnai simbolizuoja žmogaus prigimties ryšį su gamta, rodo transcendentinę dievybių galią ir įkūnija savybes, … [Skaityti toliau…]

Dieviškasis ambivalentiškumas yra viena iš pagrindinių dievybių savybių, kuri išreiškia jų dvilypumą, prieštaringumą ir nenuspėjamumą. Religinėje ir mitologinėje pasaulėžiūroje dievai retai būna vienalyčiai ar pastovūs. Jie dažnai pasižymi tiek kūrybinėmis, tiek griaunamosiomis galiomis, o jų poelgiai gali būti netikėti ar net prieštaraujantys įprastoms moralinėms normoms. Ši dieviškumo savybė dažnai siejama su jų absoliutumu – laisve … [Skaityti toliau…]

Triksteriai yra mitologinės, literatūrinės ar kultūrinės figūros, kurios pasižymi gudrumu, apgaule, netikėtais veiksmais ir dažnai pažeidžia nusistovėjusias taisykles bei normas. Jie yra chaoso, pokyčių ir nepastovumo simboliai, kurie per savo elgesį išbando ar sugriauna egzistuojančią tvarką. Triksteriai dažnai pasirodo įvairių tautų mitologijose, kur atlieka svarbų vaidmenį, kelia sumaištį, bet tuo pačiu gali būti kūrybingumo, naujovių … [Skaityti toliau…]

Tchacos kodeksas yra svarbus archeologinis radinys, susijęs su gnostiniais tekstais, ir jis buvo atrastas 1978 m. Egipte. Šis kodeksas, kuris yra senovinis rankraštis, buvo pavadintas pagal vietovę, kur jis buvo rastas – Tchacos, Egipte. Kodeksas yra iš gnosticizmo raštų, kuriuose pateikiama kita, nekanoninė krikščionybės interpretacija. Jame randama keletas svarbių gnosticizmo tekstų, įskaitant Judo evangeliją, kuri … [Skaityti toliau…]

Judo evangelija – tai retas ir reikšmingas gnosticizmo tekstas, kuris buvo atrastas 1978 m. Egipte, tačiau pirmą kartą išleistas ir paskelbtas 2006 m. Tai viena iš apokrifinių (nekanoninių) evangelijų, kuri buvo parašyta maždaug II amžiaus viduryje, o jos pavadinimas tiesiogiai nurodo į Judas Iskarijotą – vieną iš dvylikos Jėzaus apaštalų, tradiciškai laikomą išdaviku. Tradiciniuose Naujajame … [Skaityti toliau…]

Eucharistinis kongresas – tai tarptautinis bažnytinis renginys, skirtas švęsti ir pagerbti Eucharistiją, tai yra, šv. Mišių sakramentą, kuris Bažnyčioje yra laikomas pagrindiniu ir svarbiausiu šventimu. Eucharistiniai kongresai organizuojami, siekiant sustiprinti tikinčiųjų tikėjimą, skatinti dalyvavimą šventajame sakramente ir giliau suprasti Eucharistijos reikšmę krikščionių gyvenime. Pirmasis Eucharistinis kongresas įvyko 1881 m. Liudvikos, Belgijoje, ir nuo tada šie … [Skaityti toliau…]