Kas yra kas?

„Dieviškoji komedija“ yra italų poeto Dantės Aligjerio (Dante Alighieri) parašytas epinis kūrinys, kuris laikomas vienu didžiausių literatūros šedevrų pasaulyje. Kūrinys buvo parašytas XIV amžiaus pradžioje (1308–1320 m.) ir yra viena svarbiausių viduramžių literatūros bei krikščioniškosios teologijos ir filosofijos pavyzdžių. Šis epas yra struktūruotas kaip kelionė per tris pomirtinio gyvenimo sritis: Pragarą, Skaistyklą ir Rojų. Kiekviena … [Skaityti toliau…]

Dieviškoji dalelė, dar žinoma kaip Higso bozonas, yra fundamentalioji fizikos dalelė, kurios egzistavimą patvirtino mokslininkai 2012 metais, atlikdami eksperimentus Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve (LHC) Šveicarijoje. Higso bozono atradimas yra vienas svarbiausių šiuolaikinės fizikos pasiekimų, nes ši dalelė padeda suprasti, kaip visata įgijo savo dabartinę struktūrą. Higso bozonas yra susijęs su Higso lauku, kuris, pagal … [Skaityti toliau…]

Deinkarnacija yra terminas, kuris dažnai vartojamas apibūdinti procesą, kai siela ar dvasinė esybė pasitraukia iš fizinio kūno arba nutraukia ryšį su žemiškuoju egzistavimu. Ši sąvoka gali būti siejama su mirties akimirka, kai, pagal tam tikras religines ar filosofines sistemas, siela palieka kūną ir pereina į kitą egzistencijos būseną. Skirtingose tradicijose deinkarnacijos samprata skiriasi. Pavyzdžiui: Kai … [Skaityti toliau…]

Emancipacija, kilusi iš lotyniško žodžio emancipare („laisvinti iš rankos“), yra procesas, kuriuo individas ar grupė atsiskiria nuo priklausomybės, įgyja autonomiją ir savarankiškumą. Šis terminas turi plačią reikšmių skalę ir gali būti taikomas tiek asmeninei, tiek visuomeninei, politinei ar religinei sferai. Emancipacija siejama su išsilaisvinimu iš suvaržymų, kurie dažniausiai būna socialinio, kultūrinio ar religinio pobūdžio. Tai … [Skaityti toliau…]

Religijos fenomenologija yra XX amžiaus teorija, siekianti suprasti religiją kaip autonominį ir neredukuojamą reiškinį, nevertinant jos iš išorės. Šis metodas buvo sukurtas tam, kad išryškintų pagrindinius religinius fenomenus, nepažeidžiant jų savasties. Religijos fenomenologijos esmė yra ne kritikuoti ar griauti religinius tikėjimus, bet stengtis juos suprasti iš vidaus, laikantis pagarbos pačiai religinei patirčiai. Tai metodas, kuris … [Skaityti toliau…]

Numinoziniai potyriai – tai intensyvūs religiniai ar dvasiniai išgyvenimai, kai žmogus jaučia dieviškos, antgamtinės tikrovės buvimą. Terminas „numinozinis“ kilo iš lotyniško žodžio „numen“, reiškiančio „dieviško buvimo galia“ arba „dieviškoji valia“. Šis reiškinys pirmą kartą išsamiai buvo nagrinėtas vokiečių teologo ir religijotyrininko Rudolfo Otto knygoje „Šventybė“ (Das Heilige, 1917). Pasak Otto, numinoziniai potyriai yra ypatingi ir … [Skaityti toliau…]

Sinoikizmas – tai taikus skirtingų religijų sambūvis, kai kelios religinės tradicijos sugyvena nesistengdamos viena kitai primesti savo normų ar įsitikinimų. Sinoikizmo esmė – abipusė pagarba ir tolerancija, leidžianti skirtingoms religinėms sistemoms veikti greta viena kitos neprarandant savo tapatybės. Šis fenomenas pastebimas įvairiose istorinėse ir kultūrinėse aplinkose, kur socialinės ar politinės sąlygos sudarė palankias aplinkybes tokiai … [Skaityti toliau…]

Vienuolija yra specifinė religinės bendruomenės forma, išsiskirianti organizuotumu, aiškia struktūra ir griežtais įstatais. Vienuoliai gyvena kartu, tačiau atsiskyrę nuo pasaulio, jų gyvenimas yra orientuotas į asketizmą, maldą ir dvasinį tobulėjimą. Ši gyvenimo forma susiformavo universaliose religijose, tokiose kaip budizmas, manichėjizmas, krikščionybė ir islamas, tačiau tam tikrų vienuolijos užuomazgų galima aptikti ir kitose tradicijose, pavyzdžiui, hinduizmo … [Skaityti toliau…]

Profesinė religija – tai religinė forma, kuriai būdingas ryšys su tam tikra žmonių profesine ar socialine grupe. Ši religinio gyvenimo organizavimo struktūra dažniausiai kyla iš specifinių profesijos poreikių ir pasaulėžiūros, todėl profesinė religija neretai įgyja unikalių ritualų, simbolių bei tradicijų. Profesinės religijos išraiškos aptinkamos įvairiose kultūrose ir skirtingais istorijos laikotarpiais, atspindint tiek kasdienio darbo specifiką, … [Skaityti toliau…]

Ekstatikas yra religinės bendruomenės narys, patiriantis ypatingus religinius išgyvenimus, kurie dažniausiai pasireiškia transo būsenoje. Tokių išgyvenimų metu jis gali pranešti apie regėjimus, sapnus ar anapusinius pranešimus, kuriuos jaučia privaląs perteikti bendruomenei. Ekstatikas dažnai teigia bendraujantis su dvasiomis, mirusiaisiais, angelais, dievybėmis ar net Dievu. Toks asmuo gali tapti reikšmingu bendruomenės autoritetu, pripažįstamu pranašu, mistiku ar šventuoju. … [Skaityti toliau…]