Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Dieviškoji šviesa yra dvasinė ir simbolinė sąvoka, reiškianti dieviškosios tiesos, meilės, išminties ir palaimos skleidimą į žmogaus gyvenimą bei pasaulį. Šviesa nuo seniausių laikų laikoma universaliu simboliu, susijusiu su aukščiausiomis vertybėmis, dieviškais apreiškimais ir žmogaus siekiu priartėti prie tobulumo. Biblijoje šviesa dažnai minima kaip Dievo prigimties ir Jo veikimo simbolis. Pradžios knygoje sakoma: „Tebūna šviesa!“ … [Skaityti toliau…]
Dieviškoji karma – tai sąvoka, kuri sujungia karmą, kaip moralinį ir dvasinį veiksmų bei jų pasekmių dėsnį, su aukštesnės jėgos, dažnai laikomos dieviškąja, veikimu. Ši idėja atsiranda įvairiose religijose ir dvasinėse tradicijose, kurios tiki, kad mūsų mintys, žodžiai ir veiksmai sukuria tam tikrą energiją ar rezultatą, o dieviškoji tvarka užtikrina šių pasekmių teisingumą ir harmoningą … [Skaityti toliau…]
Dieviškoji proporcija, dar vadinama auksine proporcija ar auksiniu pjūviu, yra matematinė sąvoka, turinti gilias estetines, filosofines ir dvasines reikšmes. Ši proporcija simbolizuoja tobulą harmoniją, simetriją ir pusiausvyrą, kurią galima aptikti gamtoje, mene, architektūroje ir net žmogaus kūryboje. Matematiškai dieviškoji proporcija apibrėžiama kaip dviejų dydžių santykis, kai didesnysis dydis yra proporcingas mažesniajam taip, kaip visuma yra … [Skaityti toliau…]
Trys dieviškosios dorybės – tai krikščioniškoje teologijoje apibrėžtos dvasinės vertybės, kurios kyla iš Dievo ir nukreipia žmogų į amžinąjį gyvenimą. Šios dorybės – tikėjimas, viltis ir meilė – yra laikomos svarbiausiomis krikščioniškojo gyvenimo savybėmis, kurios ne tik veda žmogų Dievo link, bet ir ugdo jo santykį su kitais žmonėmis. Šių dorybių reikšmė aptarta Šventajame Rašte, … [Skaityti toliau…]
Antropoteosofija yra filosofinė ir dvasinė sistema, susijusi su žmogaus (antropos), Dievo (theos) ir išminties (sophia) sampratų integracija. Šis terminas siekia apibūdinti žmogaus ir dieviškojo principo tarpusavio ryšį per gilesnį pažinimą ir asmeninio tobulėjimo procesą. Antropoteosofija tiria žmogaus, kaip sąmoningos būtybės, vietą pasaulyje, jo santykį su dieviškumu bei universaliąmis dvasinėmis vertybėmis. Ši idėja jungia antropologinius, filosofinius, … [Skaityti toliau…]
„Dieviškoji matrica“ – tai idėja, sujungianti kvantinės fizikos įžvalgas, religinius šventraščius ir žmogaus vidinio ryšio su pasauliu paieškas. Ši koncepcija kelia mintį, kad visata nėra atsitiktinių dalykų visuma, o greičiau sąmoningai suderinta sistema, kurioje visi esame neatsiejama dalis. Ši mintis yra glaudžiai susijusi su daugybe filosofinių ir dvasinių mokymų, kurie per šimtmečius bandė paaiškinti žmogaus … [Skaityti toliau…]
Dieviškoji taryba – tai biblinė sąvoka, apibūdinanti dvasinių būtybių susirinkimą ar bendruomenę, kurią sukūrė Dievas kaip savo dangiškosios tvarkos dalį. Ši sąvoka aptinkama įvairiuose Šventojo Rašto fragmentuose, kuriuose aprašomos Dievo sąveikos su dvasinėmis jėgomis, kaip antai angelais, serafimais, cherubais ar kitomis būtybėmis, kartais vadinamomis „sūnumis Dievo“. Šios jėgos buvo sukurtos bendradarbiauti su Dievu ir atlikti … [Skaityti toliau…]
Dieviškoji ironija – tai filosofinė ir literatūrinė sąvoka, atspindinti situacijas, kuriose žmogaus pastangos, siekiai ir lūkesčiai neatitinka dieviškojo ar kosminio plano. Tokios situacijos dažnai perteikiamos kaip paradoksalios ar net humoristinės, nes jose žmogus stengiasi kontroliuoti savo gyvenimą, tačiau aukštesnė valia arba kosminė jėga atskleidžia, kad tikroji kontrolė ne jo rankose. Ši sąvoka kilo iš senovės … [Skaityti toliau…]
„Dieviškoji lygtis“ – tai metaforinė sąvoka, simbolizuojanti žmonijos siekį suvokti giliausius egzistencijos principus ir visatos veikimo dėsnius. Fizikos pasaulyje tai susiję su bandymu sukurti vieningą teoriją, kuri paaiškintų visas fizikos jėgas – gravitaciją, elektromagnetizmą, silpnąsias ir stipriąsias branduolines sąveikas. Ši teorija, dar vadinama „viską paaiškinančia teorija“, galėtų tapti svarbiausiu moksliniu atradimu, iš esmės pakeičiančiu mūsų … [Skaityti toliau…]
Dieviškoji teisė (lot. ius divinum) yra sąvoka, reiškianti Dievo nustatytas taisykles ar normas, kurios grindžiamos dieviška valia arba apreiškimu. Tai yra pagrindinis religinių teisinių sistemų elementas, kurio šaltiniu laikomas Dievo žodis, perduotas per šventraščius, pranašus ar religinę tradiciją. Terminas buvo vartojamas jau Antikos laikais ir išliko aktualus per viduramžius, renesansą bei naujuosius laikus, kai teologai … [Skaityti toliau…]