Kas yra kas?

Žodis „abatas“ kilęs iš aramėjų kalbos žodžio abba, reiškiančio „tėvas“, kuris vėliau per graikų ir lotynų kalbas (abbas) paplito krikščioniškame pasaulyje. Lotynų kalboje abbas reiškė pagarbų kreipinį į dvasinį vadovą ar tėvą. Lietuvių kalboje „abatas“ (moteriškasis atitikmuo – „abatė“) vartojamas apibūdinti vienuolyno vadovą, dažniausiai katalikų ar ortodoksų tradicijoje. Terminas atspindi ne tik administracinį, bet ir … [Skaityti toliau…]

Žodis „preceptorius“ kilęs iš lotynų kalbos termino praeceptor, kuris reiškia „mokytojas“, „instruktorius“ arba „tas, kuris duoda nurodymus“. Šaknis prae („prieš“) ir capere („imti, vadovauti“) nurodo asmenį, kuris vadovauja arba moko kitus. Lietuvių kalboje terminas „preceptorius“ dažniausiai siejamas su religiniu kontekstu, ypač viduramžių vienuolynais ir riterių ordinais, tačiau jis taip pat gali būti vartojamas platesnėje švietimo … [Skaityti toliau…]

Žodis „prioras, priorai“ (lot. prior, kilęs iš prae – „prieš“ arba „pirmesnis“) reiškia „pirmesnį“ arba „vyresnįjį“. Lietuvių kalboje jis vartojamas vyriškos giminės forma (prioras), o moteriškosios atitikmuo yra „priorė“. Šis terminas istoriškai siejamas su krikščioniškais vienuolynais, kur prioras buvo vienuolyno arba jo dalies vadovas, pavaldus abatui, arba, kai kuriais atvejais, pats aukščiausias vienuolyno vadovas, jei … [Skaityti toliau…]

Nuncijus – popiežiaus pasiuntinys, diplomatas ir Bažnyčios „balsas“ pasaulyje. Žodis nuncijus (lot. nuntius) reiškia „pasiuntinys“, „pranešėjas“ arba „atstovas“. Katalikų Bažnyčios kontekste nuncijus yra popiežiaus įgaliotas diplomatas, kuris atstovauja Šventajam Sostbegui kitose šalyse ar Bažnyčios institucijose. Tai tarsi popiežiaus ambasadorius, turintis tiek religinę, tiek politinę atsakomybę. Šiais laikais nuncijus dažniausiai yra arkivyskupas, vadinamas apaštališkuoju nuncijumi, kuris … [Skaityti toliau…]

Hospitalierių ordinas – pilnas pavadinimas buvo Šv. Jono Jeruzaliečio ligoninės ordinas (Ordo Hospitalis Sancti Johannis Hierosolymitani) – karinis vienuolynas, kuris sujungė krikščionišką gailestingumą su nuožmia kova. Šventojo Jono ordinas, kaip jie oficialiai vadinosi, buvo viena įspūdingiausių viduramžių organizacijų, palikusi pėdsaką nuo Jeruzalės iki Maltos. Žodis hospitalieriai kilo iš lotyniško hospitalis – „svečias“ arba „prieglobstis“. Lotynų … [Skaityti toliau…]

Bireto kepurėlė (lot. biretum, angl. beret, pranc. béret) – tai plokščia, minkšta kepurė, dažniausiai be snapelio, kurios šaknys siekia Viduramžių Europą. Pirmiausia ji buvo dėvima akademiniuose sluoksniuose, teisininkų ir dvasininkų. Katalikų Bažnyčioje biretas tapo vyskupų, kardinolų ir teologų aprangos dalimi. Paprastai jis turėdavo tris ar keturis kampus, o spalva žymėdavo pareigas: juoda – kunigams, violetinė … [Skaityti toliau…]

Diecezija yra vienas pagrindinių Katalikų Bažnyčios organizacinių vienetų, atspindintis tiek administracinę, tiek dvasinę struktūrą. Paprastai tariant, tai tam tikro regiono tikinčiųjų bendruomenė, kuriai vadovauja vyskupas, veikiantis kaip dvasinis ganytojas ir administratorius. Diecezija ne tik apibrėžia geografinę teritoriją, bet ir simbolizuoja tikinčiųjų vienybę, susitelkusią aplink Kristaus mokymą ir Bažnyčios misiją. Žodis „diecezija“ kilęs iš lotynų kalbos … [Skaityti toliau…]

Žodis slėpinys (lot. mysterium, gr. mystērion) krikščioniškoje tradicijoje reiškia dieviškosios tikrovės aspektą, kuris pranoksta žmogaus protą, bet yra apreikštas tikėjimui. Tai nėra mįslė, kurią reikia išspręsti, o tiesa, kurią galima priimti ir apmąstyti, nors ji lieka iki galo nesuvokiama žmogišku protu. Apaštalas Paulius rašė: „Dievo išmintis slaptinga, paslėpta iš anksto, Dievo numatyta mūsų šlovei.“ (1 … [Skaityti toliau…]

Baruchas Spinoza (1632–1677) – vienas įtakingiausių XVII a. filosofų, kurio idėjos apie Dievą, gamtą ir žmogaus vietą pasaulyje pakeitė filosofijos ir teologijos istoriją. Jo panteistinė Dievo koncepcija, išdėstyta pagrindiniame darbe „Etika“, siūlo, kad Dievas yra ne asmeninė būtybė, o pati Visata – begalinė, amžina ir viską aprėpianti esmė. Spinozos mintys, dažnai vadinamos „Spinozos Dievu“, įkvėpė … [Skaityti toliau…]

Nekrologas – tai viešas pranešimas, dažniausiai spausdinamas laikraštyje, internete ar skelbiamas kitais būdais, informuojantis apie žmogaus mirtį. Jame paprastai pateikiama trumpa informacija apie velionį: vardas, pavardė, gyvenimo datos, svarbūs pasiekimai, šeima, taip pat gali būti nurodoma laidotuvių data, vieta ar atminimo renginiai. Nekrologas dažnai išreiškia pagarbą ar liūdesį dėl netekties ir skirtas ne tik informuoti, … [Skaityti toliau…]