Kas yra kas?

Eminencija yra garbingas titulas, naudojamas kreipiantis į aukštus dvasininkus įvairiose krikščioniškose tradicijose. Katalikų Bažnyčioje šis titulas skiriamas kardinolams, pabrėžiant jų ypatingą vaidmenį ir autoritetą Bažnyčios hierarchijoje. Kai kuriose Rytų Bažnyčiose šis titulas taikomas metropolitams ir arkivyskupams, siekiant išreikšti ypatingą pagarbą jų dvasinei tarnystei. Kardinolas, turintis teisę būti vadinamas Eminencija, ne tik dalyvauja Šventojo Sosto veikloje, … [Skaityti toliau…]

Aukso veršis, kaip aprašoma Šventajame Rašte, yra vienas iš reikšmingų žmogaus nuopuolio simbolių. Išėjimo knygoje kalbama apie tai, kaip Izraelio tauta, išvaduota iš Egipto vergijos, susidūrusi su Mozės ilgalaikiu nebuvimu ant Sinajaus kalno, reikalavo Aarono sukurti stabą. Jis liepė žmonėms surinkti auksinius papuošalus, iš kurių buvo nuliedintas veršis. Šis veiksmas atskleidžia žmogaus polinkį pamiršti Dievą … [Skaityti toliau…]

Ekscelencija yra garbingas titulas, naudojamas kreipiantis į aukšto rango asmenis. Kai kuriose šalyse šis titulas suteikiamas aukštiems katalikų dvasininkams, tokiems kaip arkivyskupai ir vyskupai, taip pat aukščiausiems valstybės pareigūnams, įskaitant prezidentus, ministrus ar ambasadorius. Šis kreipinys pabrėžia ypatingą asmens statusą ir pagarbą, skiriamą jo tarnystei ar pareigoms. Religinėje aplinkoje šis terminas rodo dvasininko atsakomybę ir … [Skaityti toliau…]

Hesperidės yra graikų mitologijoje minimos nimfos, saugančios auksinių obuolių sodą, kuris buvo laikomas viena iš dieviškų sferų. Jų vardas siejamas su vakarų šalimi, kurioje saulė leidžiasi, todėl jos yra susijusios su vakarų horizonto simbolika ir su gyvenimo, mirties bei atgimimo ciklais. Jų sodas, anot mitologijos, buvo apsuptas dievų valia ir saugomas milžiniško drakono, vardu Ladonas, … [Skaityti toliau…]

Egzorcizmas yra religinė praktika, kuria siekiama išvaryti blogąsias dvasias arba demonus, kurie, kaip manoma, užvaldė žmogaus kūną, protą ar sielą. Ši tradicija yra giliai įsišaknijusi tiek krikščionybėje, tiek kitose religijose, kuriose pabrėžiamas kova tarp gėrio ir blogio. Egzorcizmo veiksmai yra grindžiami tikėjimu, kad per maldą, šventųjų vardų šaukimu ir sakramentais galima atkurti asmens dvasinę laisvę … [Skaityti toliau…]

Kabala – tai mistinė judaizmo tradicija, kurios tikslas yra atskleisti žmogaus ir pasaulio prigimties esmę, leidžianti suvokti visatos slėpinius. Ši dvasinė sistema remiasi ne tik teoriniu mokymu, bet ir praktinėmis pratybomis, vedančiomis link vienybės su Dievu. Jos šaknys siekia senovės laikus, o jos idėjos yra išdėstytos tekstuose, tokiuose kaip Zoharas – viena iš pagrindinių kabalistinių … [Skaityti toliau…]

Biretas – tai katalikų dvasininkų galvos apdangalas, kuris yra tradicinė ir reikšminga liturginės aprangos dalis. Šis galvos apdangalas, dažnai kvadratinės formos su iškiliais kampais, simbolizuoja dvasininko pareigų rimtumą ir jo tarnystę Bažnyčiai. Bireto naudojimas turi gilias istorines šaknis ir siejamas su katalikų dvasininkų statusu bei liturginėmis funkcijomis. Biretas gaminamas iš juodos, violetinės arba raudonos spalvos … [Skaityti toliau…]

Primas – tai katalikų ir anglikonų Bažnyčiose naudojamas titulas, suteikiamas arkivyskupui ar vyskupui, turinčiam ypatingą autoritetą ir atsakomybę tam tikros šalies ar regiono dvasinėje ir administracinėje struktūroje. Šis titulas reiškia pirmumo ar pirmenybės poziciją, kuri dažnai siejama su tradicija, istorine reikšme ar bažnytine hierarchija. Katalikų Bažnyčioje primas paprastai yra arkivyskupas, kuris vadovauja tam tikrai bažnytinei … [Skaityti toliau…]

Animalizmas – tai filosofinė, meninė arba religinė sąvoka, susijusi su gyvūnų prigimties, jų vaidmens ir santykio su žmogumi išryškinimu. Ji gali būti suprantama keliais skirtingais aspektais, priklausomai nuo konteksto: Animalizmo reikšmė skiriasi priklausomai nuo to, ar jis analizuojamas filosofiniu, meniniu, religiniu ar etiniu požiūriu. Bendruoju atveju animalizmas primena, kad žmonės yra neatsiejama gamtos dalis ir … [Skaityti toliau…]

Konvertitas – tai asmuo, kuris pakeitė savo tikėjimą arba religinę priklausomybę, tapdamas kito tikėjimo nariu. Krikščionybėje šis terminas dažniausiai vartojamas apibūdinti žmogų, kuris iš vienos krikščioniškos konfesijos perėjo į kitą (pavyzdžiui, iš protestantizmo į katalikybę ar atvirkščiai) arba apskritai atsivertė į krikščionybę iš kitos religijos ar netikėjimo. Konvertitai istorijoje užėmė ypatingą vietą, nes jų atsivertimai … [Skaityti toliau…]