Kas yra kas?

Marburgo disputas (Marburgo kolokviumas) buvo viešas teologinis debatų forumas, surengtas 1529 m. spalio 1–4 d. Marburgo pilyje, Heseno žemėje, Vokietijoje. Jo tikslas buvo suvienyti dvi pagrindines Reformacijos sroves – Martyno Liuterio vadovaujamą liuteronų judėjimą Vokietijoje ir Huldrycho Cvinglio vadovaujamą reformatų judėjimą Šveicarijoje. Disputą organizavo Heseno landgrafas Pilypas I, kuris siekė politinio ir karinio protestantų aljanso … [Skaityti toliau…]

Anarchosindikalizmas – tai politinis-socialinis judėjimas, jungiantis anarchizmo idėjas su darbininkų profesinių sąjungų (sindikatų) veikla. Esmė paprasta, bet radikali: darbininkai turi patys valdyti fabrikus, miestus ir visą ekonomiką, o ne pasikliauti vyriausybėmis ar partijomis. Tai ne tik kova už geresnį atlyginimą – tai kova už visai kitokią visuomenę, kurioje nelieka nei bosų, nei politikų, nei valstybės … [Skaityti toliau…]

Kantonai – tai laikini, dažnai savavališki vietiniai politiniai darinių dariniai, dažniausiai atsiradę revoliucijų ar pilietinių neramumų metu. Jie dažniausiai reiškėsi kaip vietinės valdžios atskilimas nuo centrinės valdžios, kai tam tikras miestas ar regionas paskelbdavo, jog pats valdys save pagal savus principus. Tai buvo maišto forma, kurioje telkėsi revoliucinės idėjos – laisvė, lygybė, tiesioginė liaudies valdžia. … [Skaityti toliau…]

Žodis „ortodoksija“ šiandien dažnai siejamas su Rytų krikščionybe – vadinamąja Stačiatikių Bažnyčia. Tačiau šio termino reikšmė ir istorinė kelionė – gerokai platesnė, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Nuo senovės Graikijos filosofų iki viduramžių teologų ir šiuolaikinių konfesinių skirtumų, ortodoksija išliko vienu iš svarbiausių religinių ir kultūrinių sąvokų. Žodis ortodoksija kilęs iš graikų kalbos: Vadinasi, ortodoksija … [Skaityti toliau…]

Omfalos hipotezė (angl. Omphalos hypothesis) – tai XIX a. viduryje suformuluota idėja, bandanti suderinti krikščioniškąją pasaulio sukūrimo sampratą su geologiniais ir astronominiais įrodymais, rodančiais, kad pasaulis yra labai senas. Pavadinimas kilęs iš graikų žodžio omphalos – „bambagyslė“ arba „pasaulio centras“. Biblinėje tradicijoje omfalas buvo laikomas simboline pasaulio ašimi – pavyzdžiui, Delfų šventykloje stovėjo „omfalos akmuo“. … [Skaityti toliau…]

Bogomilai buvo viduramžių dualistinė krikščionių sekta, klestėjusi Balkanuose, ypač Bulgarijoje, tarp X ir XV a. Šis gnosticizmo bruožų turintis judėjimas, dažnai laikomas eretiniu, išsiskyrė savo mokymu apie pasaulio dualizmą, pasipriešinimu Bažnyčios hierarchijai ir socialine kritika. Žemiau pateikiama apžvalga apie Bogomilų kilmę, pagrindinius principus, istorinius įvykius ir citatas, atspindinčias jų idėjas. Bogomilai atsirado X a. viduryje … [Skaityti toliau…]

Quietizmas (kvietizmas) yra XVII a. krikščioniškosios mistikos srovė, pabrėžusi visišką pasyvumą ir atsidavimą Dievo valiai, atsisakant aktyvių pastangų dvasiniame gyvenime. Šis judėjimas, dažnai siejamas su katalikybe, tačiau turėjęs įtakos ir kitoms krikščionių tradicijoms, sukėlė prieštaringų reakcijų dėl savo radikalių idėjų apie maldą, valią ir išganymą. Žemiau pateikiama apžvalga apie quietizmo kilmę, pagrindinius principus, istorinius įvykius … [Skaityti toliau…]

Mariavitai yra religinis judėjimas (mariaviatizmas), kilęs Lenkijoje XIX a. pabaigoje, siekęs reformuoti katalikų tikėjimą, pabrėždamas Mergelės Marijos garbinimą ir dvasinį atsinaujinimą. Šis judėjimas išsiskiria savo unikalia teologija, dvasine praktika ir sudėtinga istorija, kurią lydėjo konfliktai su Romos katalikų Bažnyčia. Mariavitų judėjimas užgimė 1893 m. Lenkijoje, Plocko mieste, kai vienuolė Felicija Kozłowska, vėliau vadinama „Mateczka“ (Mažąja … [Skaityti toliau…]

Kryžiuočių ordinas, oficialiai vadinamas Teutonų riterių ordinu (lot. Ordo domus Sanctae Mariae Theutonicorum Hierosolymitanorum), buvo viduramžių krikščionių karinis vienuolių ordinas, įkurtas XII a. pabaigoje. Šis ordinas, sudarytas iš riterių, kunigų ir brolių, siekė ginti krikščionybę, dalyvauti kryžiaus žygiuose ir plėsti krikščionių įtaką pagoniškose teritorijose. Kryžiuočių ordinas ypač išgarsėjo savo veikla Baltijos regione, kur atliko svarbų … [Skaityti toliau…]

Kūno teologija – tai gili, plati ir novatoriška šv. Jono Pauliaus II teologinė mokykla, skirta žmogaus kūnui, lytiškumui, meilei ir santuokai. Ji kilo iš jo katechezių ciklo, sakyto 1979–1984 m., ir iki šiol laikoma vienu svarbiausių XX a. Katalikų Bažnyčios indėlių į žmogaus ir meilės sampratą. Tai ne teorija apie kūną, o būdas suprasti visą … [Skaityti toliau…]