Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Diteizmas – tai religinė ar filosofinė sistema, teigianti, kad egzistuoja du dievai, dažnai laikomi lygiaverčiais, bet turinčiais skirtingas ar priešingas funkcijas, savybes ar roles. Terminas kilęs iš graikų kalbos žodžių „di-“ (du) ir „theos“ (dievas), reiškiantis „dviejų dievų tikėjimą“. Diteizmas skiriasi nuo monoteizmo (vieno dievo) ir politeizmo (daug dievų), nes pabrėžia tiksliai dvi dieviškas esybes. … [Skaityti toliau…]
Vėlės lietuvių mitologijoje ir folklore yra mirusiųjų sielos arba dvasios, užimantis svarbią vietą senovės baltų tikėjimų sistemoje. Jos rodo lietuvių pasaulėžiūrą apie mirtį, pomirtinį gyvenimą ir ryšį tarp gyvųjų ir mirusiųjų. Vėlės yra nematerialios mirusiųjų esybės – sielos arba dvasios, kurios po žmogaus mirties palieka kūną ir egzistuoja kitame būvyje. Lietuvių mitologijoje jos nėra vien … [Skaityti toliau…]
Prisikėlimo kryžius (Resurrection Cross) yra krikščioniškas simbolis, naudojamas daugiausia Velykų laikotarpiu, pabrėžiantis Kristaus prisikėlimą. Skirtingai nuo tradicinio kryžiaus su Nukryžiuotojo atvaizdu (krucifikso), Prisikėlimo kryžius yra paprastas, be Kristaus kūno, simbolizuojantis tuščią kryžių po prisikėlimo – pergalę prieš mirtį ir naują gyvenimą. Jo dizainas dažnai būna minimalistinis, kartais puošiamas gėlėmis, audeklais ar kitais vilties ir šviesos … [Skaityti toliau…]
Šventasis Gralis yra vienas garsiausių krikščioniškosios tradicijos ir Vakarų kultūros simbolių, apgaubtas legendomis, mitais ir paslaptimis. Jis dažniausiai apibūdinamas kaip taurė arba indas, iš kurio Jėzus Kristus gėrė per Paskutinę vakarienę arba į kurį Juozapas iš Arimatėjos surinko Kristaus kraują po nukryžiavimo. Šis indas tapo dvasinio ieškojimo ir amžinosios išminties simboliu, turinčiu gilią reikšmę tiek … [Skaityti toliau…]
Gausybės ragas, dažnai vadinamas kornukopija (cornu copiae – „gausybės ragas“ lotynų kalba), yra senovinis simbolis, siejamas su gerove, turtu ir gausa. Jo šaknys glūdi graikų mitologijoje, tačiau jis tapo universaliu turtingumo ir klestėjimo ženklu įvairiose kultūrose. Šis ragas paprastai vaizduojamas kaip didelis tuščiaviduris ragas, pripildytas vaisių, gėlių, grūdų ir kitų gamtos gėrybių, simbolizuojančių perteklinę gausą. … [Skaityti toliau…]
Menora yra septynšakis šviestuvas, vienas iš svarbiausių ir seniausių simbolių žydų religijoje bei kultūroje. Pavadinimas menora kilęs iš hebrajų kalbos žodžio מְנוֹרָה (Menorah), kuris reiškia „šviestuvas“ arba „žibintas“. Šis simbolis siejamas su Šventykla Jeruzalėje, kurioje menora buvo nuolat deganti ir tarnavo kaip šviesos bei Dievo buvimo tarp savo tautos ženklas. Menora turi gilią biblinę ir … [Skaityti toliau…]
Calūnas yra senas terminas, kilęs iš lenkų kalbos (całun), kuris apibūdina medžiaginį apdangalą, naudojamą laidotuvių metu. Lietuvių kalboje šis terminas reiškia uždangalą, kuris dažniausiai yra juodos spalvos ir turi gedulingą reikšmę. Jis gali būti naudojamas kaip karsto užtiesalas, lovos uždangalas ar kitas panašios paskirties audinys. Laidotuvių liturgijoje calūnas atlieka ne tik praktinę, bet ir simbolinę … [Skaityti toliau…]
Pentagrama yra viena seniausių ir plačiausiai žinomų geometrinių simbolių, kuri naudojama įvairiuose religiniuose, dvasiniuose ir kultūriniuose kontekstuose. Tai penkiakampė žvaigždė, sudaryta iš penkių linijų, kurios sudaro vientisą, nepertraukiamą figūrą. Šio simbolio pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio „πεντάγραμμον“ (pentagramon), kuris reiškia „penkios linijos“. Pentagrama dažnai naudojama kaip simbolis, atspindintis harmoniją, pusiausvyrą ir universalius dvasinius principus. … [Skaityti toliau…]
Vevė yra vudu religijoje naudojamas simbolinis piešinys, kuris rodo tam tikros dvasios – loa – energiją, galią ir buvimą. Šie simboliai yra svarbi vudu tradicijų dalis, padedanti užmegzti ryšį su dvasiomis per ritualus ir apeigas. Vevė išreiškia kiekvienos loa unikalų charakterį ir funkcijas bei tarnauja kaip kanalai, per kuriuos dvasios gali būti kviečiamos ir pagerbiamos. … [Skaityti toliau…]
Kaducėjus, iš lotyniško termino cādūceus ir graikiško κηρύκειον, yra mitologinis simbolis, susijęs su graikų ir romėnų kultūra. Dažniausiai jis vaizduojamas kaip lazdos pavidalo objektas, apsuktas dviem susipynusiomis gyvatėmis ir papuoštas sparnais. Šis simbolis pirmiausia siejamas su Hermiu, graikų mitologijos dievu, ir Merkurijumi, romėnų mitologijoje. Kaducėjus įgijo daugialypę prasmę, apimančią taiką, prekybą, bendravimą ir dvasinį balansą. … [Skaityti toliau…]