Kas yra kas – tai skyrius, kuriame trumpai aprašomi daiktai, žmonės, reiškiniai apie religiją.
Dominikonai – tai katalikų vienuolių bendruomenė, oficialiai vadinama Ordo Praedicatorum, Pamokslininkų ordinu. Tai ne tik senas religinis ordinas – tai intelektuali dvasinė šeima, kuri per daugiau nei aštuonis šimtus metų suformavo svarbius Bažnyčios teologijos, švietimo ir misijų pamatus. Jų istorija prasidėjo XIII a., kai ispanų kilmės kunigas Dominykas Guzmán pamatė, kad paprasto žmogaus širdį dažnai … [Skaityti toliau…]
Suffragia – tai lotyniškas žodis, reiškiantis „užtarimo maldos“ arba „prašymai“. Krikščioniškoje liturginėje kalboje jis nusistovėjo kaip terminas, nusakantis maldas už mirusiuosius – kad jų siela būtų apvalyta ir pasiektų amžinąją bendrystę su Dievu. Lietuviškai dažnai verčiamas kaip „užtarimas“, „užtarimo maldos“ arba „prašymai už mirusiuosius“. Ši sąvoka kilusi iš senosios Bažnyčios tradicijų, kai bendruomenė, susidūrusi su … [Skaityti toliau…]
Abraxas (kartais lietuviškai vadinamas Abraksas) – tai vienas paslaptingiausių ir prieštaringiausių dievinių vardų, sutinkamų senoviniuose gnostiniuose tekstuose. Tai vardas, kuris savyje sujungia dvi jėgas – gėrį ir blogį, šviesą ir šešėlį, gyvybę ir sunaikinimą. Tai ne Dievas kaip Tėvas ar Ganytojas, o Dievas kaip visa ko šaltinis – net ir to, kas mums atrodo negera. … [Skaityti toliau…]
Barbelo – vardas, kuris neskamba Biblijoje, bet atsiranda seniausiuose gnostiniuose tekstuose kaip pirmoji iš Dievo kilusi šviesa. Ji yra pirmavaizdis, pirmoji emanacija, pirmasis atspindys. Kai Vienis, aukščiausias ir neapibrėžtas Dievas, nusprendžia pasirodyti ne sau, bet kitam, gimsta Barbelo. Tai nėra asmuo įprasta prasme, bet neišskiriama iš dieviškos vienovės. Ji nėra Dievas, bet nėra ir kūrinys. … [Skaityti toliau…]
El Šadajus – vienas seniausių Dievo vardų, randamas Biblijoje. Tai hebrajiškas junginys: „El“ reiškia Dievas, o „Šadajus“ turi keletą aiškinimų. Tradiciškai jis verčiamas kaip Visagalis, bet giliau pažvelgus galima rasti ir kitų prasmių: maitintojas, kalnų Dievas, globėjas. Hebrajų kalboje šaknis „šad“ siejama ir su motinos krūtimi – todėl kai kurie tyrinėtojai sako, kad Šadajus kalba … [Skaityti toliau…]
Archetipas – tai ne šiaip simbolis ar vaizdinys, tai pirmavaizdis, pirminė idėja, iš kurios kyla visos mūsų gyvenimo formos: mintys, troškimai, elgesys. Žodis kilęs iš graikų kalbos – archē („pradžia“) ir typos („įspaudas“, „forma“). Archetipai yra tarsi Dievo minčių atspindžiai, glūdintys giliai žmogaus sieloje. Jie neįrašyti knygose. Jie – įrašyti mūsų širdyse. Carl Gustav Jung … [Skaityti toliau…]
Graikiškai Nous yra žodis, kuris reiškia „protas“, tačiau ne paprasta žmogišką racionalumą, o dieviškąją sąmonę, pirminę mąstančiąją būtybę. Tai ne mintis, o mąstymo šaltinis. Ne pažinimas, o pažinimo šviesa. Antikinėje filosofijoje „Nous“ atsirado kaip viena svarbiausių sąvokų, apibūdinančių tai, kas yra tarp Dievo ir pasaulio – tarpinė tikrovė, kuri sujungia amžinybę su laiku, dvasinį su … [Skaityti toliau…]
Tomo Akviniečio veikalas, originaliai pavadintas „Summa Contra Gentiles“, anglų kalboje vadinamas „Summa Against the Gentiles“, o lietuviškai – „Summa prieš pagonis“, Santrauka prieš pagonis, Veikalas prieš pagonis. Šis monumentalus darbas, parašytas XIII a., apie 1259–1265 m., yra vienas reikšmingiausių viduramžių teologijos ir filosofijos tekstų. Autorius – šventasis Tomas Akvinietis, dominikonų vienuolis, filosofas ir teologas, kurio … [Skaityti toliau…]
Kai 1530-ieji baigėsi su nesėkminga Augsburgo išpažintimi (nesėkminga Augsburgo išpažintis (1530 m.) – tai protestantų tikėjimo santrauka, kuri buvo pateikta imperatoriui Karoliui V siekiant taikaus susitarimo su katalikų bažnyčia, tačiau buvo atmesta, taip dar labiau pagilinant religinį skilimą Šventojoje Romos imperijoje.), protestantiškos Vokietijos žemės buvo vis labiau spaudžiamos katalikiškos Šventosios Romos imperijos. Skirtingos protestantų srovės … [Skaityti toliau…]
Vormso seimas (vok. Reichstag zu Worms) – 1521 m. sausio 28 d. – gegužės 25 d. Vormse (dabartinė Vokietija) vykęs Šventosios Romos imperijos susirinkimas, kuriame imperatorius Karolis V ir imperijos kunigaikščiai sprendė politinius, religinius ir administracinius klausimus. Šis seimas ypač išgarsėjo dėl Martyno Liuterio pasirodymo ir jo reformacinių idėjų pasmerkimo, todėl laikomas vienu svarbiausių Reformacijos … [Skaityti toliau…]