Islamo religinis kalendorius, sudarytas pagal mėnulio Hijros sistemą ir apimantis svarbiausias šventes bei minėjimus visose pagrindinėse islamo kryptyse: sunitų, šiitų ir sufijų. Čia pateiktos datos išdėstytos pagal islamo mėnesių eigą – nuo Muharramo iki Dhu al-Hidžos – ir apima tiek visuotines šventes, tokias kaip Ramadanas ar Eid al-Adha, tiek tradiciškai šiitų gerbiamus įvykius (pvz., Ašūra, … [Skaityti toliau…]
Musulmonų religinis gyvenimas paremtas mėnulio kalendoriumi (Hijra), kuris turi 12 mėnesių po 29 arba 30 dienų. Dėl to šventės kinta kasmet, „slankiodamos“ per metų laikus. Pirmasis metų mėnuo yra Muharram, o paskutinis – Dhu al-Hijjah. Šis kalendorius prasideda nuo svarbaus istorinio įvykio – Pranašo Mahometo persikėlimo iš Mekos į Mediną 622 m. po Kr., kuris … [Skaityti toliau…]
Hudud bausmės – tai šariato teisės dalis, kur net klaida gali kainuoti galūnę ar gyvybę. Už vagystę – rankos amputacija. Už svetimavimą – rykštės arba mirtis. Šios bausmės laikomos ne žmogaus sugalvotu kerštu, o Dievo nustatytais atpildo įstatymais. Pats žodis hudud reiškia „ribos“ – peržengei jas, nėra vietos pasigailėjimui. Ypač griežtai hudud taikoma tokiose kryptyse … [Skaityti toliau…]
Islamo tradicijoje sakoma, kad Alachas turi 99 gražiausius vardus – Asma’ul Husna. Jie minimi Korane ir hadisuose kaip būdas pažinti Dievą Jo įvairiomis savybėmis: Gailestingasis, Karalius, Šventasis, Visagalis. Kiekvienas vardas atskleidžia dalelę Alacho begalinės esmės. Tačiau hadisuose užsimenama ir apie šimtąjį vardą, kurio žmonėms neatskleidė nei Pranašas Muhammadas, nei Koranas. Viename hadise pranašas Muhammadas sakė: … [Skaityti toliau…]
Islamo kalendorius, dar vadinamas hidžros kalendoriumi, yra laiko skaičiavimo sistema, naudojama daugelyje musulmoniškų šalių ir islamo religijoje. Jis pagrįstas Mėnulio ciklais, todėl dažnai vadinamas lunariu kalendoriumi. Pagrindinis šios sistemos bruožas yra tai, kad metų skaičiavimas prasideda nuo hidžros – pranašo Muhammado ir jo pasekėjų persikėlimo iš Mekos į Mediną 622 metais pagal Grigaliaus kalendorių. Šis … [Skaityti toliau…]
Alavitų bendruomenė išsivystė iš islamiškos tradicijos, tačiau jų dvasinėje sistemoje aptinkama mistikos ir filosofijos apmąstymų. Kai kurie mokslininkai mano, kad Alio, pranašo Muhammado pusbrolio ir žento, reikšmė Alavitų mokyme yra esminė. Kartais Alis minimas kaip dieviškumo skleidėjas, todėl ta bendruomenė neretai priskiriama savitai krypčiai, kuri perėmė esminių bruožų iš šiitų mokymo, bet kartu vystė savas … [Skaityti toliau…]
Hadisai (arab. ḥadīth, pažodžiui „pasakojimas“ arba „pranešimas“) yra islamo šventųjų tekstų rinkiniai, kuriuose užrašyti Pranašo Mahometo (570–632 m.) žodžiai, veiksmai, tylus pritarimas (taqrīr) ir asmeninės savybės. Kartu su Koranu, kuris laikomas tiesioginiu Dievo (Alacho) žodžiu, hadisai sudaro pagrindą islamo teologijai, jurisprudencijai (fiqh), etikai ir kasdieniam gyvenimui. Hadisai yra Sunna – Pranašo gyvenimo ir praktikos – … [Skaityti toliau…]
Hanbali teisės mokykla – tai griežčiausia ir mažiausiai kompromisų pripažįstanti sunitų islamo teisės kryptis. Ten, kur kitos mokyklos dar palieka vietos žmogaus protui ir aplinkybių vertinimui, Hanbali tradicija remiasi geležiniu Korano ir Hadisų žodžiu. Nėra vietos išvedžiojimams. Nuo jos gimimo IX amžiuje, kai Ahmad ibn Hanbalas (780–855) nepabūgo nei kalėjimų, nei rykščių, ši mokykla išliko … [Skaityti toliau…]
Islamo religijoje Dievo samprata išsiskiria ypatingu aiškumu ir vieningumu. Pagrindinė Dievo savybė islame – jo absoliuti unikalumas ir neprilygstamumas. Žodis „Allahas“ arabų kalboje reiškia „Dievas“ ir yra naudojamas tiek musulmonų, tiek arabų krikščionių Dievo apibūdinimui. Tačiau Allahas, islamo supratimu, yra ypatingas dėl savo vienovės ir nepriklausomybės. Dievas neturi nei giminės, nei daugiskaitos – jis yra … [Skaityti toliau…]