Nahj al-Balagha – tai ne knyga įprasta prasme, o iškalbos kelias, arabų kalbos viršūnė, surinkta iš imamo Alio ibn Abi Talibo žodžių. Mahometo pusbrolis ir žentas, ketvirtasis kalifas Ali buvo ne tik karys ir valdovas, bet ir minties milžinas: jo pamokslai, laiškai ir aforizmai skambėjo kaip Korano atgarsiai, tik su žmogaus širdies ritmu. Apie 970–1015 … [Skaityti toliau…]
Islamo tradicijoje sapnai nėra tik pasąmonės žaidimas ar atsitiktinis vaizdinių srautas. Jie gali būti dvasinis ženklas, įkvėpimas ir net pranašystės dalis. Pranašas Muhammadas (taika jam) yra pasakęs: „Gerasis sapnas yra viena iš keturiasdešimt šešių pranašystės dalių.“ Tai reiškia, kad nors pranašystė kaip dieviškas apreiškimas baigėsi su paskutiniu pranašu, jos atspindys – gerasis sapnas – vis … [Skaityti toliau…]
Al-Muwatta – vienas seniausių ir autoritetingiausių islamo teisės ir haditų rinkinių. Haditas – tai pranašo Muhammado žodžių, veiksmų ir patvirtinimų liudijimas, perduotas patikimų pasakotojų grandine. Pavadinimo formosLietuviškai: Al-Muwatta, Muvata, Imamo Maliko MuwattaArabų kalba: الموطّأ (al-Muwaṭṭaʾ) – reiškia „išlygintas kelias“ arba „paruoštas traktatas“Angliškai: Al-Muwatta, The Muwatta of Imam Malik, The Well-Trodden Path Šį rinkinį parašė Imamas … [Skaityti toliau…]
Ṣaḥīḥ Muslim – vienas svarbiausių islamo haditų rinkinių Pavadinimo formosLietuviškai: Ṣaḥīḥ Muslim, Sahih Muslim, Muslimo patikimų haditų rinkinysArabų kalba: صحيح مسلم (Ṣaḥīḥ Muslim)Angliškai: Sahih Muslim, The Authentic Hadith Collection of Muslim Žodis „Ṣaḥīḥ“ reiškia „autentiškas“ arba „patikimas“, o „Muslim“ – tai autoriaus vardas. Todėl pavadinimas reiškia „Muslimo patikimų haditų rinkinys“. Ṣaḥīḥ Muslim sudarė islamo mokslininkas … [Skaityti toliau…]
Sūra Muhammad – tai keturiasdešimt septintas Korano skyrius, turintis trisdešimt aštuonias eilutes. Ji priskiriama mediniam laikotarpiui, kai musulmonų bendruomenė jau buvo persikėlusi iš Mekos į Mediną ir turėjo kur kas sudėtingesnių iššūkių: politinių, karinių ir socialinių. Šiame kontekste Dievo žodis kreipiamas į bendruomenę, kuri turėjo ne tik patikėti naujuoju tikėjimu, bet ir jį ginti, palaikyti, … [Skaityti toliau…]
Sura Maryam yra devynioliktoji Korano dalis, priklausanti mekinio laikotarpio apreiškimams. Tai reiškia, kad pranašas Muhammadas ją paskelbė dar gyvenant Mekoje, kai islamo bendruomenė buvo nedidelė ir patyrė spaudimą. Tekstas sudarytas iš 98 eilučių, kurios perteikia keletą reikšmingų pasakojimų. Sura pavadinta Marijos vardu – musulmonams ji žinoma kaip Maryam, o krikščioniškoje tradicijoje kaip Mergelė Marija. Korane … [Skaityti toliau…]
Sūra Luqman yra 31-asis Korano skyrius, priklausantis šventajam islamo tekstui, kuris pagal musulmonų tikėjimą yra Dievo žodis, apreikštas pranašui Muhammadu. Sūra pavadinta išmintingu žmogumi Luqmanu, kuris laikomas Dievo malone apdovanotu patarėju. Musulmonų tradicijoje jis minimas kaip teisingas, išmintingas ir moralinis žmogus, dažnai prilyginamas pranašams dėl savo patarimų gilumo, nors pats pranašu nelaikomas. Ši sūra tradiciškai … [Skaityti toliau…]
„Kitāb al-Kāfī“ (arabiškai: كتاب الكافي – „Pakankamoji knyga“) – tai didžiausias ir svarbiausias šiitų islamo hadisų rinkinys, sudarytas apie X amžiaus pradžią mokslininko ir teologo Abū Jaʿfar Muhammad ibn Yaʿqūb al-Kulaynī al-Rāzī (apie 864–941 m.). Šis veikalas laikomas kertiniu šiitų tradicijos šaltiniu, nes jame surinktos tiek teologinės, tiek teisinės, tiek moralinės tradicijos, siejamos su pranašu … [Skaityti toliau…]
„Ihya Ulum ad-Din“ (arab. إحياء علوم الدين), lietuviškai vadinama „Religijos mokslų atgaivinimas“, yra vienas iškiliausių islamo pasaulio dvasinių ir filosofinių veikalų, parašytas garsaus teologo, filosofo ir sufijaus Abu Hamido al-Ghazalio (1058–1111). Šis kūrinys laikomas islamiškosios minties šedevru, kuris sujungė teologiją, etiką, mistiką ir praktinę religiją į vientisą dvasinį kelią. Al-Ghazalis gyveno Persijoje, tuo metu priklausiusioje … [Skaityti toliau…]
Sūra „Ibrahim“ yra keturioliktasis Korano skyrius, turintis penkiasdešimt dvi eilutes. Jos pavadinimas kilo iš pranašo Abraomo (Ibrahimo) vardo, kuris islamo tradicijoje laikomas vienu iš svarbiausių tikėjimo tėvų – žmogumi, kuris visiškai pasitikėjo Dievu, pakluso Jo valiai ir atmetė stabmeldystę. Tai viena iš vadinamųjų Mekos laikotarpio sūrų, apreikštų pranašui Mahometui dar prieš jo išvykimą į Mediną, … [Skaityti toliau…]